Šiltas ir vasaros nenorintis paleisti iš glėbio rugsėjis, dar vis merkia akį sodininkams, grybautojams, sodybų šeimininkams, neaplenkdamas ir miestiečio.

Nuvilnijusi Dainų šventė „Čia – mano namai", paliko gausybę neišdildomų įspūdžių jos dalyviams.

Vasara, dovanojusi mažai miško uogų, traukiasi (lyg būtų susitarusi su gandrais) kur kas anksčiau, tačiau dosniai dovanoja grybus.

Gegutė, sukukavusi per Šv. Petrą ir Šv. Povilą, pavirto plėšriuoju vanagėliu, tarsi sakydama, kad ir kaip ką bekeisi, besuksi, beimsi, vis tiek bus blogai...