Paveldo dienos kasmet įgauna vis greitesnį pagreitį. Šiandien jau žinome šių metų temą – „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija – 2023 m." Apie tai paskelbė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, išplatindamas pranešimą.

„Visus kultūros paveldo objektus kūrė ir tebekuria žmonės bei tam tikros ypatingos, nuolat kauptos žinios ir tobulinti įgūdžiai. Prie kiekvieno iš jų kūrimo yra prisilietusi kūrėjo vaizduotė ir įgudusios meistro rankos. „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija" – Europos paveldo dienų tema 2023 metais – kvies pažinti paveldo kūrėjus ir visą meistriškumo laboratoriją, veikiančią kultūros paveldo objektų kūrimo ir išsaugojimo procese. Europos paveldo dienos visoje Lietuvoje vyks rugsėjo 8-17 dienomis.

Paveldo kūrėjai – žmonės, šimtmečiais kūrę inovatyvumą savo srityje, pasiūlę savo laikmečiui naujas idėjas, technologijas, medžiagas, bet taip pat ir šiandienos meistrai, architektai, tyrėjai bei restauratoriai – tie, kurie mums padeda „perskaityti", perprasti kultūros paveldo vertes, kurie savo žinojimą dedikuoja kultūros paveldo išsaugojimui ateities kartoms. Meistriškumo laboratorija – tai vieta, kur susijungia žmogaus kūrybiškumas ir mokslas, įkvėpimas ir intuicija, žingeidumas ir naujovių siekis, o drauge ir žinių, įgūdžių bei technologijų perėmimas iš ankstesnių kartų. Meistriškumo laboratorija – tai mąstymas ir matymas, kaip įkūnyti savo sumanymą, tai – klestėjimo ir nuosmukio laikų, madų ir įtakų, naujovių ir konservatyvumo atspindys, besiskleidžiantis konkrečiame laike ir erdvėje. Kiekvieno kultūros paveldo objekto kūrimas ir išsaugojimas – tai mikropasaulis, kuriame skirtingų sričių specialistai rasdavo ir vis dar randa savo vietą.

Mums reikia praeities. Mūsų laikus pasiekę kultūros turtai – materiali žmogaus žinojimo ir įgūdžių išraiška – mus ne tik įpareigoja, bet gali tapti įkvėpimo ir idėjų šaltiniu, dar daugiau – tapatybės pagrindu ir tęstinumo jausmu. Mums reikia praeities, bet ir praeičiai reikia mūsų. Reikia ne tik mūsų žinių, bet ir supratimo bei pagarbos senosioms medžiagoms ir jų naudojimo technikoms. Tam, kad vakarykštis paveldas, tapęs šiandienos, galėtų tapti rytojaus paveldu.

Europos paveldo dienos (EPD) – tai kultūros paveldo pažinimo ir aktualizavimo projektas, kuriuo siekiama supažindinti visuomenę su kultūros paveldu bei didinti jos sąmoningumą kultūros paveldo objektų vertės suvokimo ir jų išsaugojimo atžvilgiu. Europos paveldo dienų metu vyksta pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai, seminarai, atvirų durų dienos, parodos ir kt. Europos paveldo dienos – tai bendra Europos Tarybos ir Europos Komisijos programa, kurioje dalyvauja 48 šalys."

Pernykštėse Paveldo dienose

Praėjusių metų Europos paveldo dienų Lietuvoje devyndienis vyko rugsėjo 9-18 dienomis. Molėtuose jis prasidėjo regioniniu atidarymu Molėtų savivaldybės aikštėje, o baigėsi, atiduodamas duoklę pradinių klasių moksleiviams. Užpernai su dideliu susidomėjimu dalyvavę Paveldo dienų renginiuose Jūratės Juciūnienės pirmokai, buvo pakviesti dalyvauti ir šįkart.
Kartu su jais ieškota mažosios architektūros pavyzdžių ir tvarumo elementų, susipažinta su linksmomis, liūdnomis, molėtiškomis istorijomis.
Nors Molėtų kraštas ir gali pasigirti tiek kilnojamomis, tiek nekilnojamomis paveldo vertybėmis, patys Molėtai teturi tik žydiškąjį paveldą: senuosius žydų prekybos namus – „raudonus mūrus", kapines ir žudynių vietą bei šiandien jau po rekonstrukcijos Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Suprantama, kad ir svečių, ir molėtiškių akys krypo ir krypsta į bažnyčią.
Jei su paveldu dirbantiems regiono specialistams pernai daug naudingos informacijos teikė restauratorius Rytis Juška, tai jauniesiems paveldo dienų dalyviams savo laiką ir širdį skyrė monsinjoras, dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas. Jis vaikams suprantama kalba paaiškino, ką reiškia Dievo namų simboliai, kur ir kokie slypi slėpiniai, kokias galias turi kunigas. Supažindino su bažnytinėmis knygomis, turinčiomis konkrečią paskirtį bei Šv. Mišių metu naudojamais apeiginiais drabužiais ir indais...
Ne tik nuo monsinjoro išsakytų minčių, bet ir dėl vidaus rekonstrukcijos darbų bažnyčioje buvo daug šviesos, lydėjusios vaikus po Skulptūrų parką ,matuojantis Žvejo batą, likusį iš „Auksinės žuvelės" pasakos ir klausantis „zyziančių" uodų – milžinų...
Paveldą kuriame mes patys, kaip ir jo išsaugojimą...

Alvydo Balandos nuotraukose:

Paveldo dienos – su monsinjoru Kęstučiu Kazlausku Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje bei restauratoriumi Ryčiu Juška.