Pirmoji diena

Molėtai –XX-ojo amžiaus fotografų kraštas. Jau vien tai, kad turime „aukščiausios prabos" brolius Algimantą ir Mindaugą Černiauskus. Joną Danauską ir kitus, kiek mažesnius savo pasiekimais, bet žinomus fotografus, leidžia vadintis tokiu kraštu. Dėka gražaus kraštovaizdžio bei įdomių objektų Molėtai traukė ir traukia svečius fotografus, kurių dėka galime pasižvalgyti po istorinius, kultūrinius Molėtų krašto momentus, žvilgtelti į juos fotografijos mėgėjo ir profesionalo akimis.

Iki šių dienų, pradėjusi savo gyvenimą dar tarybiniais metais, tebegyvuoja fotografijos ateljė buvusio Buitinio gyventojų aptarnavimo patalpose, tik šiuokart jau tris dešimtmečius ji turi personalinį šeimininką – Danių Ažubalį. Tačiau privačios fotografijos ateljė būta ir prieškario Molėtuose, tai Mocarto ateljė. Šį istorinį faktą Molėtams „atkasė" kraštotyra domėjęsis Steponas Antanavičius. Jo dėka Molėtų krašto muziejuje turėtų būti keletas Mocarto ateljė darytų nuotraukų...
Dar dirbdamas mūsų laikraščio redakcijoje, jis buvo surinkęs pluoštelį faktų, suradęs jo kapą senosiose Molėtų kapinėse, nufotografavęs ir apie tai paskelbęs laikraščio puslapiuose. Prisiminus šią kolegos pasakotą istoriją, beliko paskelbti kapavietės tvarkymo akciją ir ją įgyvendinti Paveldo dienų metu.
Steponas Antanavičius pats mėgo fotografuoti, todėl kartu su juo vėliau dirbusiam fotografu Molėtų krašto muziejuje Alvydui Balandai, surasti Mocarto kapą nebuvo sunku, nors ir labai apžėlusį. Dar praėjusių Paveldo dienų metu buvo paprašyta kapinių sargo aptvarkyti šį kapą, bet pažadas ir liko pažadu... Molėtų viešosios bibliotekos Informacijos išteklių formavimo skyrius, kuriam priskirtinos ir kraštotyros veiklos, dalyvaujant Alvydui Balandai, Paveldo dienų pradžioje sutvarkė Mocarto kapavietę, įsipareigodami ją prižiūrėti nuolatos. Kaip tęstinumo pažadą jau kitą rytą pasodintų samanėlių laistyti prisijungė ir bibliotekos direktorė Nijolė Stančikienė.
Stepono Antanavičiaus surastas kapas dar palieka klaustukų ateičiai. Kaip atsirado Molėtuose kompozitoriaus Mocarto pavarde fotografas Mocartas ir kokios tautybės jis buvo? Žydas, vokietis, austras ar prancūzas? Galimas dalykas, kad jo pavardė antkapyje parašyta sulietuvintai, ypač prancūziškoji dalis: Narcizas Mocartas-Dečardi. Kitas klausimas: ar jo žmona Ona Mocartienė (beje, antkapyje užrašyta tarmiškai „Mocertiene") buvo molėtiškė? Ar jie gyveno tame pačiame name, kur buvo ir ateljė – Vilniaus gatvėje, prie „Senosios užeigos" ? Steponas Antanavičius užsiminė, kad Mocartienė pasakojusi kaimynėms, jog vyro giminių esą Šveicarijoje, bet kiek tos tiesos būta, dabar jau žino tik kapas...
Vis dėlto, kad artimųjų ar giminių būta – rodo balto marmuro lenta ant paminklo, kuris dabar jau padalintas į tris dalis. Viršutinė dalis – kryžius - paguldyta pačioje kapavietėje, o vidurinioji dalis su antkapiniu įrašu, paguldyta ant kapavietės pradžios. Antkapinis įrašas byloja, kad fotografas Mocartas mirė būdamas 65 metų amžiaus, ir nieko daugiau. Tai leidžia manyti, kad giminių būta iš Mocartienės pusės, nes antkapyje parašyta, kad ji gimė 1895 metais, o mirė 1966, išeitų, kad 71 metų amžiaus. Klaustuku lieka ir šeimos eiliškumo mirtis.
Tai buvo tik pirmoji Paveldo dienų dalis, skirta senosios fotografijos atstovui.

Antroji diena

Penktadienio pusdienis buvo skiriamas šių dienų fotografijai ir kūrybai iš molio – pažintiniams užsiėmimams „Gyvasis paveldas: nuo molio iki fotografijos" . Į bibliotekos paveldo dienas buvo pakviesti Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos pirmokai. Visų pirma todėl, kad Giedraičių miestelis išaugino pačius žymiausius Molėtų krašto fotografus, FIFA narius – brolius Algimantą ir Mindaugą Černiauskus, o Mindaugas čia ir tebegyvena. Antra, kad gimnazijai suteiktas dailininko Antano Jaroševičiaus vardas tarsi ir nusako jos meninę kryptį, o trečia priežastis buvo ta, kad bemaž vienintelė rajone pirmokų klasė šioje mokykloje buvo iš daugybės kaimiškųjų vietovių, pradedant Giedraičiais, Dubingiais, Joniškiu ir baigiant aplinkiniais kaimais.
Bibliotekos rūbinė trumpam buvo pavirtusi stilizuota fotolaboratorija, kur grupelė vaikų, lydimi mokytojos Marytės Gudėnienės ir jos padėjėjos Reginos, kartu su fotografu Alvydu Balanda aiškinosi, kaip gimsta fotografija, gyvai galėjo prisiliesti prie nuotraukos darymui reikalingų daiktų, atkeliavusių iš asmeninės Alvydo fotolaboratorijos. Vaikams buvo smagu fotografuoti juostiniu fotoaparatu, žiūrėti per didintuvą, sukti juosteles, įjungti laikmatį... O Titui taip patiko, kad niekur nenorėjo eiti...
Kita grupelė tuo metu susipažino su moliu Erikos Andrukonienės keramikos studijoje, įsikūrusioje „raudonuose mūruose", arba buvusiuose žydų prekybos namuose. Kadangi Erikai patinka augalai, tai ir vaikams ji pasiūlė lipdyti molio paveikslėlius, dekoruojant juos augaliukais. Bet kol jie taps meniškais kūrinėliais, turės dar išdžiūti ir būti išdegti krosnyje tūkstančio laipsnių temperatūroje...
Leidau pačiupinėtivaikams kaip atrodo netoli Molėtų iškastas molis, koks jis būna po metų, kokių rūšių molio esama Lietuvoje ir kaip molis atrodo žemės gelmėse, kurį, fotografijos dėka, beje, nuotraukos dar vieno žymiausių mūsų fotografų - Jono Danausko, galima buvo pamatyti foto albume „Lietuvos gelmių aruodai". O ir pačiupinėti gyvai molėtiško molio plytų buvo galima einant pro „raidonus mūrus"...
Vaikų paklausus, kas, jų manymu, atsirado pirma- molis ar fotografija, dauguma sakė, kad molis, bet paklausus, kodėl, po minutėlės ir vienoje, ir kitoje grupėje buvo atsakyta, kad jį sukūrė Dievas. Tai reiškia, kad vaikai atėję iš religingų šeimų, nes mokykla tokiems jų atsakymams dar negalėjo turėti įtakos.
Paveldo dienų finalui buvo pasirinkta Daniaus Ažubalio fotoateljė, kur vaikai apžiūrėjo senųjų foto aparatų kolekciją, matė patį mažiausią dumplinį aparatą, stebėjo, kaip fotografuojama dokumentinė ir portretinė nuotraukos, dalyvavo grupinės jų pačių nuotraukos fotosesijoje. Po to stebėjo, kaip gimsta skaitmeninė fotografija šiandieninėje fotoateljė. Aštuonios minutės – ir po nuotrauką kiekvieno rankoje...
Kaip žinia, Paveldo dienų renginiai yra nemokami, bet, kad jie tokiais ir būtų - reikalingas geranoriškumas ir supratingumas, kokį ir parodė du molėtiškiai verslininkai - Erika Andrukonienė ir Danius Ažubalis, prisidėdami prie akimirkos vaikiškų džiaugsmų.

Alvydo Balandos nuotraukose: taip atrodė Mocartų šeimos kapavietė; Mocartų kapavietę tvarkiusios (pirma iš kairės) Nijolė Liutkevičienė, Jolanta Matkevičienė, Daiva Gaivelienė

Daniaus Ažubalio nuotraukoje – Paveldo dienų dalyviai, nusifotografavę ateljė, iškart gavo dovanų - po nuotrauką atminčiai
Skaistės Repečkaitės nuotraukose – Su „šlapia fotografija" supažindina Alvydas Balanda
Erikos keramikos studijoje – ne taip paprasta iškočioti molio blyną...
Fotografijos stebuklai: iš 50 metų senumo fotopopieriaus pasigaminti skirtukai, įdėti į dovanotus atšvaitų maišelius, užsiėmimų pabaigoje jau buvo pakeitę spalvą...
Alvydo Balandos nuotraukose – prie „Erikos keramikos studijos" ; stilizuotoje fotolaboratorijoje