Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis, besidalindamas psichologo įžvalgomis, berods, „Valstiečių laikraštyje", teigė, kad kai kurios beždžionės ir delfinai turi humoro jausmo užuomazgas, bet prajuokinti krokodilo ar skruzdėlės tikrai nepavyktų... Ačiū profesoriui, nes man labai patiktų ne tik mėginti prajuokinti skruzdę, bet ir mudviem kartu pasijuokti, tačiau, vargu, ar ta rudoji, o tuo labiau juodosios, turėtų laiko tokiems niekams. Greičiausiai juokčiausi aš pro ašaras, kad toji darbštuolė mane apsisiojo, ir dabar daugiau peršti, nei linksma...
Jei prisimintume Hipokratą, kuris sakė, kad juokas – vaistas nuo visų ligų, tai šiandien, matyt, labiausiai juoktųsi ta pati skruzdėlė. Tik, žinoma, ne iš Hipokrato, o iš žmonių, kurie yra pikti, suirzę, nusiminę ir rūškani, kad jiems nesiseka gyvenime, meilėje, finansuose, ir, apskritai, gyvenimas – pragaras, kančių ir nepriteklių buveinė. Taip taip! Žmonės pavydūs, linkintys bloga, kartais, pirmiausia, savo artimui, o tik paskui kaimynui ar draugui, nemėgstantys patyčių, bet patys mielai sarkastiškai pajuokaujantys... Kadangi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse mirtingumas dėl širdies ligų, skrandžio ir kepenų bei vėžinių susirgimų išlieka gana didelis, tai reikštų, jog žmonės nebemoka į problemas žiūrėti su humoru ir jas... nugalėti. Įsigali neviltis. Ir jei nebus kam užkerta kelio, ji gali smarkiai išplisti... Ypač per šį adaptacijos laiką, kai ne savo noru turėjome atsisveikinti su žieminiu laiku ir persukti rodykles valanda į priekį, idant pasitiktume vasaros laiką. Vargšė Laima Andrikienė! Kad ir ką būtų padariusi Lietuvai ir jos žmonėms, šiomis dienomis geriau nesirodyti – užbadys ir užkeiksnos. Kasmet vis mažiau, bet „tomis dienomis" – ypač juntamas organizmo išsibalansavimas, atsiliepiantis visiems žmogiškiems veiksmams. Ir tik tiems, kurie visais laikais miega iki 12 valandos dienos, šis laikas galbūt galėtų būti priimtinas. Vėliau kėlęs, vėliau ir gulasi. Ir nereikia čia painioti verslo, politinių ar dar kitokių interesų. Liaudies išmintis byloja, kad ir šuo kariamas pripranta, bet kam gi tą šunį kasmet po du kartus karti? Skruzdėlė ne tik nesijuoktų, bet iš nuostabos, matyt, kokią akimirką ir darbų nedirbtų. Jai tai kas, gyvena pagal saulę... O kaip pasiaiškinsi karvei ar ožkai? Ar ne todėl ES skubinosi visus žmonelius apdalinti pinigėliais, kad tik šie „laiku" atsisakytų karvių... Gaila, niekas nepažiūrėjo su humoru ir nesikreipė karvių bandos vardu į ES kokį tai komitetą. O gal dar suspėtų, porą metelių turim... Vilkams, matyt, irgi pasimaišė, kad vidury baltos dienos ateina į žmogaus kiemą. O žmogus, amžinas bailys, išsigando žvėries, o ne sužvėrėjusio žmogaus... Šernus išgalabijo maras, nors nežinia, kas čia prie jo daugiau nagų bus prikišę...

Šiaip jau, kuo daugiau mąstau, tuo labiau peršasi mintis, kad pati artimiausia lietuvio būdui ir yra skruzdėlė. Mirmekologai iš Hokaido universiteto Japonijoje, atlikdami tyrimus, nustatė, jog 80 procentų skruzdėlių dirba įvairius darbus: renka maistą, stato, valo namus, o kas penkta skruzdėlė vengia darbo. Argi ne žmogiška? O jei dar randi informacijos, kad didžiąsias skruzdes žmogus naudoja narkotikų gabenimui, tai nejuokinga net man, ką jau kalbėti apie pačią skruzdę... Tačiau žinau, kas galėtų prajuokinti skruzdę, ogi anekdotas iš „Laisvalaikio": „Aš viską žinau, – pasakė Vikipedija. / Bet tik per mane galima rasti tave, – pasigyrė „Google" / O aš pasaulyje pats svarbiausias, – pareiškė Internetas. / Aha, tuoj pažiūrėsim, – sušnibždėjo Elektra."
O kuo čia dėti Molėtai? Skruzdės gyvena ir čia...