70 metų ... Ką ši sukaktis reiškia žmogui, kraštui, organizacijai? Turbūt nieko neįprasto, išskyrus tai, kad esame priklausomi nuo laiko ir aplinkybių, laikmečių ir situacijų. Vienaip žiūrime į žmogaus amžių, kiek kitaip į organizacijos, bet vis tiek stebime ir vienų, ir kitų veiklas. Mano veikla, nuo studijų pasirinkimo iki dabar yra susijusi su redakcijomis. Žmonėmis, kurie kuria ir skelbia lietuvišką žodį, galintį tiek pat žeisti, kaip ir pamaloninti... Tai atsakomybė, beveik tokia pat, kaip ir plastikos chirurgo ar auksakalio... Pagaliau – tai istorija, mūsų visų istorija, apimanti visus laikmečius, visus žmones su jų gyvenimais, pasirinkimais, darbais ir pomėgiais... Todėl rajono laikraštis – pati didžiausia paveldo vertybė, krašto vertybė, kuriai kovo mėnesio 21 d. sukanka 70 metų. Sveikinu visus, kurie dirbo, dirba ir dirbs „Vilnies" redakcijoje, linkėdama atmintyje išsaugoti pačius gražiausius žodžius, kaip kad ilgametis redakcijos darbuotojas, poetas Remigijus Gražys juos gludino ir dėjo į savąjį poezijos posmelį: „Po sodą, po kiemą, kol taką užklos, /Ir žodis – tik vienas – išplauks iš tylos. / Labas! – išgirsiu ir atsisukęs / Išvysiu save- - naivų berniuką.
Laikraščio gimtadienis – proga žvilgtelti į jo kūrimo istoriją. Tai, kad atsirado rajono laikraštis, turime būti dėkingi anuometinei santvarkai, kuriai reikėjo paskleisti propogandinį žodį, iš kurio ir išaugo dabartinė žiniasklaida. Pirmasis Lietuvos Komunistų Partijos Molėtų rajono komiteto ir rajono darbo žmonių deputatų tarybos organas – laikraštis „Tarybiniu keliu" buvo leidžiamas tuometinėje Molėtų spaustuvėje, Utenos spaustuvės filiale. 1963 m. jis buvo pervadintas į „Pirmyn", o 1991 m. – „Vilnimi". Taigi, ir „Vilnis" mini savo 30-ąjį vardadienį, o man teko rūpintis tuo vardo davimu ir registracija... (Ačiū Valentinui Stundžiui ir Jeronimui Balčiūnui, kurie anuomet formavo Lietuvos Nepriklausomybės veidą Molėtuose, ir leido ką tik „iškeptai" studenčiokei įleisti šaknis į šį nuostabaus grožio kraštą).
Man belieka pasidžiaugti tais žmonėmis, kurie kūrė laikraščio veidą nuo pat pirmųjų dienų, ir kuriuos užtikau ramiai besiilsinčius savo archyve.. „Tarybiniu keliu", „Pirmyn" ir „Vilnies" redaktoriai:: J. Žegunis, J. Vilūnas, (po keletą laikraščių išleidę P. Čepulėnas, A. Michailova), L. Ilčiukas, E. Rutkauskienė, A. Dapkutė, G. Norvaišaitė, G. Korotkovienė. A. Papinigis, (pavaduotoja N. Antanavičienė), J. Matkevičienė, J. Valentinavičienė. Per tuos metus keitėsi laikraščio steigėjai, tai rajono taryba, tai valdyba, keitėsi tematika... Laikraštis ėjo 3 kartus per savaitę (4 puslapių), du kartus per savaitę, buvo mėginta leisti ir vienąkart per savaitę, bet 8 puslapių, o šiandieninis tempas diktuoja savo eigą – 2 kartus per savaitę po 8 laikraščio puslapius. Tiesa, tiražas anais laikais „svyravo" nuo 4 iki 8 tūkstančių egzempliorių.
Redakcijoje anuomet dirbo daug žmonių. Atsakingieji sekretoriai – J. Vilūnas, Eugenija Rutkauskienė, Edvardas Grickevičius, Steponas Antanavičius; pavaduotojai - P. Bružas, Algirdas Ivanavičius, Povilas Masilionis; buhalteriai – Janina Sinicienė, Pranė Žalienė; vėliau- Zoja Stankevičienė, Ieva Laurinavičienė, korektoriai – Jonas Jūrelė, V. Mačionytė, S. Pečiūra, Aldona Abukauskait-Urbonienė, Stasė Gaigalienė, Viktoras Jakimavičius, Danutė Grinienė, Aldona Matijošiūtė, D. Gapon, Danutė-Vanda Reišytė, Laurita Tiškutė, Sigita Boratinskienė, Lina Bernotienė; mašininkės – J. Panavienė, Danutė. Zlatkauskienė (sąskaitininkė- mašininkė, vėliau buhalterė), Kraujelytė, Irena Taraškevičiūtė, Janė Grigaliūnienė, Asta Baranauskaitė, Jolanta Žiemelienė; literatūriniai darbuotojai – J. Pašiūšis, P. Malinauskas, V. Stukelis, Albertas Kalaina, Julius Jurevičius, Gintas Grigaliūnas, J. Dambrauskas, P. Gineitis, Jonas Jakštas, Kazys Virmauskas, R. Grikevičius, Remigijus Gražys (vėliau Laiškų skyriaus vedėjas), Algirdas Meilus (vėliau Žemės ūkio skyriaus vedėjas), Pranas Grikšas, Antanas Repečka, Žemės ūkio skyriaus vedėjai (nuo 1963 m.) – Nijolė Antanavičienė (vėliau redaktoriaus pavaduotoja), Stefa Radišauskaitė; Laiškų skyriaus vedėjai (nuo 1963 m.) – Genė Korotkovienė, Radijo informacijos skyriaus vedėjas (nuo 1987 m.) Vladimiras Suchodumcevas, 1988 m. perkeltas į Lietuvos TSR valstybinę televizijos ir radijo komiteto Utenos radijo centrą; fotografai-fotokorespondentai - Aleksas Tiunaitis, Jurevičius, Regina Gražienė, J. Mockevičiūtė, Ofelija Norvaišaitė, Algimantas Boratinskas, Jonas Junevičius, Leonas Šukevičius, korespondentai (nuo 1980 m.) – Virgilijus Mozūra, Marytė Visockaitė, Mindaugas Tumalavičius, Daiva Mačiūtė-Saladžiuvienė, Audra Jolanta Siaurusaitytė- Tamašauskienė, Daiva Kaladienė (vėliau vedėja) , Albina (Gavelienė) Kiškienė; spaustuvės sargai – Edvardas Žukauskas, Jurgis Malinauskas; valytojos – Marytė Petkevičienė, Ona Pivorienė; vairuotojai – A. Vasiulis, S. Žegunis, K. Vasiulis, ,Stasys Bačiulis, J. Bartaška, Bronius Šimėnas, Vincas Žegūnis, R. Žiemelis; V. Valentinavičius, korespondentai vasarą (nuo 1974 m.) – Daiva Almintienė, sezoniniai darbininkai-kūrikai (nuo 1987 m.) - Česlovas Paškevičius,
Ilgiausiai redakcijoje dirbo Nijolė Antanavičienė ir Albertas Papinigis, Algimantas Boratinskas, Algirdas Meilus ir Remigijus Gražys, o šiandien metų skaičiumi juos vejasi ir Jolanta Valentinavičienė bei Jolanta Žiemelienė. Atsiprašau, jei mano senuose juodraščiuose nusimetė kokia nors pavardė, ir jūs likote nepaminėti...
Galima pajuokauti, kad kol redakcijoje bus nors viena Jolanta („Vilnies" vardo suteikimo metu jų buvome net trys) – tol laikraštis gyvuos... O visiems išėjusiems ir esamiems kolegoms belieka pasiųsti Danutės Reišytės, buvusios redakcijos korektorės 1977-1980 metais, literatūriškai muzikinį sveikinimą – „Pavasario melodiją".

Pavasarį atbunda ilgesys
Ir sielos paukščiai tėviškėn
Sugrįžta
Kaip tyliai taškos liūdesys
Po upeliūkštį drumstą,
Ir tu eini gimtuoju takeliu,
Ir gervės vėl viltingai moja,
Širdis, atrodo, su jomis kartu
Pavasario melodiją dainuoja.
Žibutės lenda iš kalvos,
Ir melsvos jų akutės spindi.
Aukštai aukštai virš Lietuvos
Varpelis vieversėlis dindi:
Sveiki, sugrįžę ir pabudę,
Sveiki, sveiki, mieli ir mylimi.
Bučiuoja, glosto šiluma saulutė,
Ir tu lyg pirmąkart eini.
Per žemę, bundančią ir kylančią,
Per tėviškės garuojančius laukus
Ir su artojo nerimu krūtinėje
Riktuoji darbus tėviškei, semi
Beribes dovanas: žiedų marias
Ir spindulių žydrynėj žaismę,
Ir paukščių džiugesio dainas,
Ir Dievo dovanotą Laisvę.

Nuotraukos iš J. Matkevičienės archyvo: kaip mes sprendėme savas problemas...

Nors „Periodikos" bazės jau nebuvo, bet mes organizavome turbūt paskutinį regioninės žiniasklaidos „suvažiavimą", dalyvaujant Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Rimgaudui Eilunavičiui
Sunkiausia buvo „pasidalinti" redakcijos pastatą su prokuratūra. Kai redakcijoje lankėsi LR Generalinis prokuroras Artūras Paulauskas
Buvome jauni „Vilniečiai"...