Po keleto metų iš eilės, kuomet buvo mušami karščio rekordai, buvo sugrįžę ir seniai pamiršti lietuviški orai. Turėjom tikrą žiemą, palydėtą didelės stichinės nelaimės – sniegolaužos. Šią žiemą buvo tiek išlaužyta medžių, kad tokių nuostolių neprisimenu per visą savo 40 metų gyvenimą Labanoro girioje. Netrukus prasidės antrinės miško pažaidos, nes nusilpę, aplūžinėję medžiai traukte traukia kenkėjus ir grybines ligas, tad šių metų sniegolauža nulems, kad kitąmet išdžius dar daugiau medžių. Miškininkai ir miško savininkai vietoje to, kad koncentruotųsi vien tik į sniegolaužos padarinių šalinimą, toliau vykdė miškų kirtimus įprasta tvarka. O juk po tokių nelaimių miškui pirmiausia reikia duoti laiko pailsėti, atsigauti. Bet Lietuvoje taip jau yra įprasta. Net ir po 2009 metų škvalo, šalies valdžia nesumažino kirtimo normos, o padidino ją...

Pavasaris buvo vėsus ir drėgnas, tad visos fenologinės fazės gamtoje vėluoja viena-dviem savaitėmis.. Karštesnius orus mokslininkai numato ir vasaros pabaigoje. Tokie orai yra tikras rojus masei kraujasiurbių (mašalų, uodų, erkių), o vabzdžialesių paukščių ir šikšnosparnių populiacijai vis mažėjant, mes tapsime pagrindiniai šių mažųjų nariuotakojų kraujo donorais. Jeigu sodyboje matote vakarais iš palėpės išskrendančius šikšnosparnius – globokite juos. Vienas šikšnosparnis per naktį sugauna net 3000 uodų.

Kiekvienas miesto medis yra aukso vertės. Geriausiai tai pasimatys per sausras, karščius, kai ieškosite bent menkiausio pavėsio pasistatyti automobilį, o nuo įkaitusio asfalto oras taip sušils, kad nuo tvankumos jūsų neišgelbės ir plačiai atidaryti langai. Aišku, molėtiškiai tikriausiai turi daug pinigų, tai prisipirks oro kondicionierių. Po to pinigų prireiks ir vaistams, nes kaip bebūtų keista, bet būtent vasaromis žmonės ima peršalti nuo šių įtaisų. Pasiruoškite ir trumpesniam gyvenimui, nes automobilių padangų dulkės nusės ne ant medžių lapų, o jūsų plaučiuose. Mokslininkai tas dulkes vadina „kietosiomis dalelėmis", kurios tampa vis didesne problema net mažuose miestuose. Taigi Molėtai, kaip ir praktiškai visi miestai, pasirinko dėl tulpių paaukoti savo gyventojų sveikatą. Molėtai vis dar pakankamai žalias miestas, bet europiniai pinigai dar nesibaigė ir tolimesnės gatvių ir aikščių rekonstrukcijos neišvengiamai paveiks išlikusius želdinius.
Mokslininkai jau seniai nustatė, kad miestams pirmiausia reikalingi ne dekoratyvūs želdiniai ir gėlynai, o dideli medžiai plačiomis lajomis, kurie gebėtų reguliuoti mikroklimatą ir apsaugoti mus nuo taršos. Kad ir ką sakytų tie, kurie keikiasi rudenį grėbdami lapus, žmogus vis tiek geriausiai jaučiasi didelių medžių aplinkoje. Tiek fiziškai, tiek ir emociškai

Nuotraukoje – su Molėtų bibliotekos darbuotojais ir literatais Labanoro girioje 2019 m.