Ar kada teko matyti, kaip knygą, laikraštį ar žurnalą varto senyvas žmogus? Aš mačiau. Stebėti buvo įdomu, bet norėjosi, kad tas spausdintas žodis ir būtų likęs tik to vienintelio, jį laikiusio žmogaus rankose... Jis seilino pirštus ir vartė puslapį po puslapio... Paskui panašių vaizdelių teko matyti ir bibliotekose. Matyt, dėl tos priežasties man visada norėjosi turėti asmeninę biblioteką. Tačiau dabar nusižengiu savo nuostatoms ir turiu pulką senų, nučiupinėtų, gal net palaižytų knygų, kurias tenka valyti.
Dar mane erzina gražios idėjos dovanoti knygas bibliotekoms pavadinimas „Knygų Kalėdos" bei nemažiau prasmingų ir reikalingų renginių pavadinimai: visokie poezijos ir molio atlaidai, menų inkubatoriai... Tai tokie geri ir gražūs, kartais paprasti, kartais parodomieji renginiai, užsiėmimai, akcijos, būreliai ar, paprasčiausiai, darbai, pilietinės iniciatyvos, socialiniai reiškiniai, krikščionio pozicija ir t.t. Greičiausiai čia bus įsisukęs naujasis vadybos pradžiamokslis su rėksminga mimika, nes be rėksmo vargu ar kas pastebės tą nuolatinį reiškinį visuomenėje, kuris vyksta kone kiekvieną dieną ir vadinasi žmogiškuoju faktoriumi arba atjauta...
Kad jau pradėjau nuo knygų, tai ir pabaigsiu jomis. Dovanoti jas galima kada tik širdis geidžia... O kad nereikėtų lankstyti puslapių, seilinti pirštų ar žymėti paraščių – siūlau kiekvienai knygai pasigaminti po skirtuką. Teko matyti labai meniškų, labai brangių pinigine išraiška, proginių, vienetinių ir masinės gamybos skirtukų. Patys paprasčiausi, kaip ir knygos puslapiai, yra popieriniai skirtukai. O dar paprastesnė jų „gamyba" namuose. Ypač tiems, kurie gyvena daugiabučiuose ir popierinę tarą yra priversti išmesti į konteinerį.
Jei dar skaitote knygas, tai iš sausainių ar saldainių, kojinių ar žaislų, arbatų pakuočių galite pasidaryti skirtukus savo numylėtinėms. Vienu ypu nušausite bent tris zuikius: nepamiršite, kur baigėte skaityti ar radote reikšmingą citatą, prisiminsite gardumyną, mažiau teršite aplinką...
Jei jūsų fantazija nenorės taip greit su jumis atsisveikinti, neabejoju, kad sugalvosite, ką dar galima padaryti su tuo atrastu skirtuku. Gal pridėsite savojo meno, o gal parašysite kokią sentenciją, ar palinkėjimą draugei...