Ne tiek daug rajonų miestų gali didžiuotis „gyvaisiais klasikais".

Mes galime, nes turime Marių Ivaškevičių, ne tik gimusį Molėtuose, bet ir teberašantį didžiuosius kūrinius tėvų namuose. Jo kūrybą nagrinėja vyresniųjų klasių moksleiviai ir aukštųjų mokyklų studentai, ją narsto literatūros mokslo kritikai ir mėgaujasi šiuolaikinės literatūros fanai. Pavyzdžiui, Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštyje „Metai" (2015 m., gegužė–birželis) rubrikoje „Literatūros mokslas ir kritika" humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja Aušra Jurgutienė nagrinėjo mūsų kraštiečio pjeses, ieškodama tautinės tapatybės dekonstrukcijos. Pasak jos, M. Ivaškevičius pagrįstai vadinamas tautos problemą tyrinėjančiu antropologu, aktualios politinės dramaturgijos kūrėju. „Tautinės tapatybės krizę skelbiančioms M. Ivaškevičiaus pjesėms pasiūlę dekonstrukcijos sąvoką norėjome pasakyti, kad vienareikšmių tautinių idėjų ir didžiųjų tautinių pasakojimų steigimo laikas pasibaigė, šiuolaikinis rašytojas skatinamas rinktis žaismo paradoksais (Pakšto) poziciją. (...) Dekonstrukcija steigiasi ten, kur į tą patį klausimą darosi vienodai įmanomi ir pesimistiniai ir optimistiniai atsakymai, ir tada, kai tautinė tapatybė pradedama suprasti ne kaip pastovusis kūrybos šaltinis (tautos dvasia), o jos permainingas ir nenuspėjamas rezultatas. Tautines aktualijas keliančios M. Ivaškevičiaus pjesės rašomos ne tam, kad mus glostytų ir gintų, saugotų ir ramintų, o tam, kad drumstų ramybę ir verstų ieškoti atsakymo į naujus laiko klausimus."
Pritarusi A. Jurgutienės pastebėjimams, nutariau ir aš užmegzti draugystę su kultūrinio žaismo paradoksais. Sugalvojau po vienu stogu sukišti trijų kartų Molėtų literatūrinio pasaulio atstovus, savotiškai „dekonstrukuodama" jų pasiekimus ir pačią kūrybą, knygelėje „Lobiai be burtų". Žmonės, laikę ją rankose išleidimo dieną, sakė, jog ji labai miela. Taigi, kas slypi po šiuo epitetu? Ir į kokį skaitytoją ji orientuota? Kai literatūrologas, prof. Petras Bražėnas, perskaitęs ją pirmą kartą, paklausė, kuriai amžiaus grupei ji skirta, pasakiau, kad vaikams ir jaunimui. Bet juk nieks nedraudžia skaityti knygų kartu su vaiku garsiai, ar bent kartu ją pavartyti... O tiems, kurie turi sąsajų su Molėtų kraštu ar autoriais, manau, knygelė gali tapti ir mielu kultūrinio paveldo žaismu. Turiu prisipažinti, kad knyga gimė iš mano stebėjimų. Pavargau priešgyniauti tiems, kurie sako, jog Molėtuose nieko nėra, nieko nevyksta ir, apskritai, čia nėra ką veikti. Visko čia yra, (kaip ir kiekviename Lietuvos miestelyje) visko vyksta, o kūrybingas žmogus visada randa ir ras kuo užsiimti. Tik labai dažnai, pabuvęs sostinėje ar kitoje šalyje, žmogus nori to paties ir savo miestelyje. Tačiau nesusivokia, kad bet kuris kitas prašalaitis, atvykęs, kad ir iš kito rajono, pamato tai, ką vietos gyventojas jau seniai yra pamiršęs ir nebepastebintis šiandienoje... Įdomiausia tai, kad tą „sindromą" .matyt, bus pastebėjęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Rytas Tamašauskas, dirbęs Molėtų krašte nuo 1982 iki 1988 metų. Jis buvo pirmasis atvykėlis, surinkęs medžiagą ir išleidęs mažą knygelę apie šio krašto literatus „Literatūriniai Molėtai". Ir tik po kelerių metų savo krašto literatūriniu palikimu susidomėjo patys literatai. Žinoma, prieš tai įkūrę literatų klubą, kurio 20-metį šįmet pradėjome minėti literatūrine popiete, prisimindami mokytoją Aldoną Abukauskaitę– Urbonienę .Prieš dešimtmetį buvo išleista ir Molėtų krašto poezijos antologija „Iš žemės žalumos". Ir tai buvo stipriausia ir vienintelė tokio pobūdžio knyga, apie kurią lituanistas Valentinas Stundys, būdamas rajono meru, sakė, jog čia yra Molėtų žemės išaugintų ar šią žemę palietusių poezijos inventorizacijos knyga – svarbus įvykis Molėtų literatūros visuomenei, regiono kultūrai. Manau, panašus įvertinimas tiktų ir šiai knygelei, nes čia surinkti XX amžiaus pradžios klasikai, XX amžiaus vidurio ir pabaigos bei XXI amžiaus pradžios krašto literatai, tarp kurių daugiau ar mažiau žinomų veidų ir platesniame literatūros pasaulyje bei užsienyje. O nauja tai, kad greta yra ir vaikystės poezija tų, kurie XX amžiuje buvo skaitytojai ir augo su savo krašto literatų kūryba, žinojo jų veidus ir gyvenimus, šiandien tapo žymūs kūrėjai, patys garsinantys Molėtų kraštą ir Lietuvą. Tai – Marius Ivaškevičius, Alvydas Šlepikas, Mindaugas Valiukas. Todėl, jei žiūrėsime į šį projektą, kaip į Skaitymo skatinimą, tai čia yra trys motyvacijos: skaityti dėl patikusio teksto, skaityti dėl įdomaus kūrėjo gyvenimo būdo, skaityti dėl abiejų kartu, arba dėl iliustracijų... Galėčiau priekaištauti pati sau, kad per mažai tekstų vienam autoriui, bet, kad ir autoriai su labai skirtingu bagažu... Galėtų man priekaištauti, kad ne pilni autorių gyvenimo nuopelnai surašyti, bet turėjau du kriterijus, susijusius tik su Molėtų kraštu ir kūryba vaikams. O dėl trečios motyvacijos tai galiu tvirtinti, jog bandžiau nuspėti, kaip tą ištrauką ar eilėraštį galėtų suprasti vaikas, ir kaip ją perteiktų vaizdu. Jau parengtus tekstus perdaviau Molėtų menų mokyklos mokytojui Zenonui Stepanavičiui, o šis leido jiems rinktis individualiai. Atsitiko įdomus dalykas. Daugiausia jų ėmėsi iliustruoti Vandos Giedrytės, Nijolės Navikienės ir Alvydo Šlepiko kūrybą. Todėl žaviuosi sesėmis Audėjūtėmis, atlikusiomis iliustracijas „pagal užsakymą". Elze, iliustravusia Kazio Umbraso kūrybą ir Vilte – Laimos Pacevičienės kūrinėlį. O Giedrei Matkevičiūtei teko iliustruoti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo, buvusio mokyklos direktoriaus ir literatų klubo vadovo Alfonso Kavoliūno poeziją. Jaunieji iliustratoriai puikiai pajuto, jog šie autoriai nebuvo skyrę tų kūrinių vaikams, bet jaunimui jie jau tinka.. .Todėl, net 27 Menų mokyklos auklėtinių indėlį į šią knygelę galima vertinti ir kaip pilietinio bendrumo iniciatyvą. Belieka pridurti, jog knygos viršelio idėją pakuždėjo Mariaus Ivaškevičiaus mokyklinis eilėraštis „Nuotrauka". Žinojau, kad knygos viršelyje bus ir šis eilėraštis, ir Augusto Vėjau Balandos, 2011 metais pelniusio jauniausio fotografo „titulą", Molėtų mūro fragmentas, kuriame derės ir Andriaus Akinio, ir Kipro Brožausko piešiniai, tarsi sustiprinantys lobių ir jų paieškų simboliką... O pats pavadinimas „Lobiai be burtų" gimė iš Petro Tarasenkos kūrybos. Juk tai, ką sukūrė kelios kartos – ir yra lobiai. O mes, skaitydami ir vartydami tuos lobius, šiandien prie jų galime prisiliesti be jokio burtažodžio...
Belieka „apkalbėti" du Petrus, atrakinusius literatūrinius vartus Molėtuose. Vienas jų, kaip jau turėjote nuspėti, prof. Petras Bražėnas, gimęs ir augęs Molėtų krašte, net mokytojavęs... Buvęs Rašytojų sąjungos valdybos sekretorius, VPI Lituanistikos fakulteto dekanas, Lietuvių literatūros katedros profesorius, pats išleidęs nemažai knygų, parašęs straipsnių ir recenzijų spaudoje. Jis buvo šios knygelės pirmasis skaitytojas, išsakęs savo nuomonę ir viešai. Jo tekstas „Naudodamasis pirmojo skaitytojo teise..." ir yra literatūrinių vartų atrakinimas ne tik šiam sumanymui, bet ir ,apskritai, literatūrą ir meną mylinčiam žmogui, puoselėjančiam savo krašto šaknis...
Kita literatūrinių vartų pusė priklauso dar vienam molėtiškiui, LR Seimo nariui Petrui Čimbarui. padengusiam spaustuvės išlaidas ir tokiu būdu Molėtų bibliotekos jubiliejaus proga padovanojusiam šventinį knygelės „Lobiai be burtų" tiražą. Todėl šį projektą dar galima vertinti ir kaip pamirštąją mecenatystę – padaryti staigmeną su išliekamąja verte Molėtų kraštui. Šiandien šią knygelę jau galima paskaityti visose Molėtų krašto bibliotekose, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, o jei teisingai atsakysite į porą klausimų, padovanosiu po knygelę ir Jums.
„Ką bendro turi JAV prezidentas D. Trumpas ir Levaniškių bibliotekininkė, poetė Nijolė Navikienė?" ir „Kas sieja Šarūną Bartą ir Marių Ivaškevičių?"
Knygelė skiriama Molėtų miesto (630), viešosios bibliotekos (80), menų mokyklos (50), Petro Tarasenkos (125), Vandos Giedrytės (75), Laimutės Pacevičienės (60) metų sukaktims ir jubiliejams. Metų pabaigoje tai atrodys lyg molėtiška kultūrinio paveldo žaismė. O jei dar pridursiu, jog knygelėje yra 9 Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, 9 prozininkai,10 poetų, ir tik ketvertas moterų – kūrėjų, tai bus jau literatūrinė nelygybių statistika. Ir kas galėjo pagalvoti, jog Molėtų krašte tiek daug meniškos prigimties vyrų?...

Nuotraukose:

Kraštietis prof. P. Bražėnas „naudojasi" pirmojo skaitytojo teise.

Pirmasis knygelės pristatymas Molėtuose: (iš kairės stovi) Menų mokyklos mokytojas Zenonas Stepanavičius, Mariaus Ivaškevičiaus tėvai – Albertas ir Julija Ivaškevičiai, Seimo narys Petras Čimbaras, Laimutė Pacevičienė ir Jolanta Matkevičienė, poeto Remigijaus Gražio žmona Regina Gražienė, literatūrologė, Kazio Umbraso duktė, Rymantė Umbrasaitė, prof. Petras Bražėnas, Molėtų bibliotekos direktorė Virginija Raišienė, Antanas Pivoras ir jaunieji knygelės iliustratoriai.

Alvydo Balandos nuotraukos