Artėjant Velykų metui – po ranka turėtų rastis Odetos Tumėnaitės – Bražėnienės knyga „Margučių marginimas Aukštaitijoje".

Knygos autorę, žinomą karpinių meistrę, turėtų žinoti ir pažinoti jei ne dauguma Lietuvos tautodailininkų, tai bent jau iš Aukštaitijos: Utenos, Ignalinos, Zarasų, Molėtų, Rokiškio, Anykščių ir Ukmergės kuriantys žmonės. Taip pat ir literatai, nes Odeta rašo ir eilėraščius... Susidomėjusiems Odetos knyga, gali kilti klausimas, kodėl knyga apie margučius? Tačiau autorė užbėga jam už akių ir pati knygos įvade to paklausia, ir, žinoma, atsako.. „Supratau, kokie trapūs tautodailės kūriniai yra margučiai, kokie trumpalaikiai. Todėl panorau juos surinkti į vieną leidinį. (...) Norėjau plačiau pristatyti tradicines margučių marginimo technikas: skutinėjimą, marginimą vašku ir dažymą augalais. Leidinyje ypač gausu tradicinėmis technikomis sukurtų margučių marginimo pavyzdžių. Taip pat pristatomos ir kitos, netradicinės, retesnės margučių marginimo technikos: popieriaus karpiniai, džiovinti šiaudai, floristika, dekupažas, tekstilė ir daugelis kitų." Taigi, autorė, kuo puikiausiai anonsavusi savo knygą, tarytum priverčia nors trumpam pavartyti josios puslapius, pasigrožėti įvairiausiais margučiais nuotraukose, ir pačiam pamėginti išmarginti. Jei ne taip pat, kaip siūlo ji, ar kuri kita Aukštaitijos margučių margintoja, tai bent jau taip, kaip norėsis pačiam... Knygoje galima rasti idėjų kaip ir kur tuos margučius laikyti, kokius žaidimus žaisti, kaip juos pritaikyti kompozicijose ar dekoracijose.

Ši knyga galėtų būti velykinė dovana ir draugams, ir artimiesiems. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Joje pateikti margučiai – gražesni vienas už kitą, todėl negali išrinkti to vienintelio „auksinio". Man labai gražūs Elenos Mauzonienės iš Rokiškio skutinėti margučiai lyg maži, apvalūs paveikslėliai iš kaimo gyvenimo... Įspūdingi pačios autorės Odetos Tumėnaitės- Bražėnienės , taip pat kilusios iš Rokiškio krašto, įvairia ornamentika ir technika bei spalvomis marginti margučiai. Negaliu nepaminėti ir vašku margintų margučių Konstancijos Andraitienės iš Molėtų, Nijolės Trinkūnienės iš Ignalinos ir jau minėtos Elenos Matuzonienės iš Rokiškio. Skutinėtų margučių knygos skyriuje norėtųsi išskirti Virginiją Kazancevienę iš Zarasų, Teresę Sabaliauskienę iš Molėtų, Ritą Vasiliauskienę iš Anykščių, Rūtą Vanagickienę iš Utenos, Anelę Araminienę iš Gudeliškių viensėdžio. Bene populiariausi kiaušinių marginimo būdai – dažymas augalais. Knygoje yra ir Odetos mamos Antaninos Tumėnienės iš Kriaunų dažyti kiaušiniai bei Jolantos Žalalienės iš Molėtų ir daugybė kitų įspūdingų darbų pavyzdžių.

Šią knygą dar būtų galima priskirti ir prie knygų šeimai, bendruomenei, nes, pasklaidžius jos puslapius, galima užsidegti edukaciniu noru ir per vasarą prisirinkti, prisidžiovinti įvairių augalėlių, o paskui jais puošti margučius arba prisiruošti šiaudelių ir jais aplikuoti. Galima žaisti „kruopinius" ir „prieskoninius" margučius, pasitelkti į pagalbą dekupažą ar, panaudojus virtų ir nedažytų kiaušinių lukštus, jais padaryti mozaikinius margučius.

Taigi, margučių marginimo būdų ir išmonės nei aukštaičiams, nei knygos autorei - netrūksta. Manau, netrūks jos ir jums.

Knygoje dar pateikiama ir muziejuose saugomos margučių kolekcijos – Lietuvos pasididžiavimas. Man širdį pamalonina Molėtų krašto muziejuje – Vandos Giedrytės 30 margučių kolekcija bei Rokiškio krašto muziejuje – Zofijos Jakaitės ir Elenos Matuzonienės kolekcijos. Reiktų paminėti, kad knygoje yra ir Molėtų krašto muziejaus etnografės Nijolės Aleinikovienės iri jos dukters Žemynos bei vienintelio šiame leidinyje vyro – Felikso Sirevičiaus iš Palūšės – vašku marginti margučiai. Jei ko nepaminėjau ar nepastebėjau – palieku rasti ir pamatyti kitiems skaitytojams.