Danieliaus Ažubalio fotografijos firma – viena iš nedaugelio mažųjų įmonių Molėtuose, sugebėjusių išlikti ir išsilaikyti kone nuo Nepriklausomybės pradžios. Pasak firmos vadovo, senų pažįstamų vadinamo tiesiog Daniumi, begalvojant apie išsilaikymą rinkoje, vienintelė teisingausia mintis, beje, pasitvirtinusi, buvo kurti bendrą šeimos verslą. Nors Ažubaliai daugiau linkę tą darbą vadinti amatu, o ne verslu. Mat, susitikę dar tarybiniais metais buitinio aptarnavimo paviljone, kur būsima žmona Irena dirbo siuvėja, o fotoateljė su ką tik iškeptu specialistu Daniumi jau turėjo 6 fotografus, iš esmės tą amatą jie ir tęsia, tik prisitaikę prie dabarties sąlygų. Nusprendęs tęsti tai, ką moka D. Ažubalis pirmiausia išmokino fotografuoti ir žmoną. Pasak jo, moteriška akis geriau pastebi kur saga nesusegta ar plaukas ne vietoj išlindęs... Nors per 16 darbo metų yra pasitaikę ir tokių klientų, kurie nieko taisyti neleidę, nes toks jų stilius... Du sūnūs – Laimonas ir Vaidas – nuo mažumės stebėjo ir dalyvavo fotografavimo ir nuotraukų darymo procesuose, todėl patys visko ir išmoko. Dirbti su šeima, anot Daniaus, tik privalumas, nes darai ką moki be papildomos įtampos (viršininko nurodymų), darai kaip sau, nors kartais ir ne taip pavyksta rezultatas, kaip tikėjaisi... Šeimos versle visi yra pasiskirstę sau darbus ir vienas į kito sritį nelenda, nebent nutinka koks nenumatytas atvejis. Žmona fotografuoja dokumentines nuotraukas ir atsakinga už video nuomą, sūnus Vaidas, baigęs Vilniaus kolegijoje Statybos ir dizaino studijas ir jas tęsiantis Vilniaus pedagoginiame universitete, užsiima filmavimu ir darbų meniniu apipavidalinimu, Laimonas, nors ir turintis kitą tiesioginį darbą, kai tik šeima ko nors nespėja, tampa nuolatiniu jų talkininku, o tėvas Danielius – firmos, mažos krautuvėlės ir saviškių šefas, gebantis dirbti visa, kuo užsiima Ažubalių šeima. Kai dirba visa šeima, sako Danius, tai tik vienintelis minusas – per savaitę tebūna laisvas vienas sekmadienis, tuomet turi mobilizuotis dirbti tai, ką labiausiai reikia nudirbti... Kad darbe dalyvauja jaunimas – privalumas, nes jie atneša įvairių idėjų. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas buvo labai populiaru gamintis šeimos kalendorių, tebėra populiaru puodeliai, pakabukai, marškinėliai ir kiti daiktai su savo ar draugų nuotraukom, populiaru graviruoti portretus ar kitus užrašus... Šiais dovanų ir proginiais dalykais taip pat daugiau rūpinasi Vaidas. Tačiau D. Ažubalis neatsisako ir senienų, žiūrėk, pereina žmogus per visus Molėtus, neranda reikiamo daikto, tuomet eina su viltimi pas Ažubalį, nes čia dar galima rast ir „flofikų", ir audiokasečių, ir kitų beveik „numirusių" technologijų daiktų...

„Šito verslo minusas, teigia firmos savininkas, kad negali užtikrinti jo tęstinumo ateinančioms kartoms, mes esame priklausomi nuo klientų: kol būsime reikalingi, tol dirbsime." Savo darbe jie vadovaujasi kantrybe, sąžiningumu, žodžio laikymusi ir žmoniškumu, kuris kartais įvardijamas labdara. Tačiau net ir tokiam smulkiam verslui mūsų valstybė nėra tolerantiška...

Nuotrauka iš šeimyninio Ažubalių albumo: Laimonas, Irena, Danielius, Vaidas.