Galima tikėti horoskopais, galima netikėti, bet pasakyme, jog po svarstyklių ženklu gimsta estetai - tiesos yra... Alina Baranauskienė, Molėtų kultūros centro dailininkė, ir yra šio ženklo atstovė, gimusi spalio 18d., įkopusi į auksinio amžiaus jubiliejaus viršukalnę. Jos veide – visada spindi vidinė šviesa, kuri būna tik laimingų žmonių akyse. Galbūt todėl ji niekada nekompleksuoja ir nekonfliktuoja nei su savimi , nei su aplinkiniais. Nežinia iš kur joje tiek daug meniškumo, prigimtinio, ar įgyto, nes visą gyvenimą dirba kūrybinį darbą. Kai tik įstojo į Stepo Žuko taikomąjį dailės technikumą Kaune, taip ir prasidėjo „ilga kelionė po meno pasaulį..." su žanrų įvairove, su dideliu užsidegimu, o kartais tik su noru pamėginti... Jau keli dešimtmečiai, kai Alina Gerdvilaitė tapo Baranauskiene, ir tiek pat, kai , baigusi technikumą , įgijo dailininko meistro diplomą -meninės odos ir avalynės modeliavimo specialybei. Deja, kai vyras, ir diplomas prie šono, dažniausiai tenka eiti vyro keliais. Tad pagal specialybę dirbo tik vienerius metus Kauno dailės kombinato odos ceche – odos gaminių ornamentuotoja, o vyrui Jonui baigus Žemės ūkio akademiją, išvyko pagal jo paskyrimą į Marijampolę. Ten dirbo cukraus fabrike vaizdinės agitacijos apipavidalintoja , Sasnavos vidurinės mokyklos dailės ir net pradinukų mokytoja. Į Molėtus šeima atvyko su mažamete dukrele Egle, bei tais pačiais atvykimo metais Molėtuose gimė ir antroji duktė Aušra . Jie čia taip susigyveno su aplinka ir žmonėmis, kad jau skaičiuoja daugiau nei 25 gyvenimo metus. Aišku, susikūrė jaukią materialinę gerovę, nes Alinos vyras puikus, nagingas meistras, mėgstantis staliauti. Tiesa, kad Alinai įtiktų, jie privalo abudu tartis, bet, kai tiek metų kartu, tai ir šneka būna trumpa. Neveltui Alina tvirtina, jog jie vienas kitą papildo."Galvoju, kad man gyvenime sekėsi. Džiaugiuosi, ką turiu: dukras, vyrą, anūkai įneša gaivos... Jei anksčiau erzindavo netvarka kambariuose, tai dabar Gustui viską leidžiu..."Niekas josios gyvenime Alinai nepridarė jokių sunkumų ar nepatogumų. Viskas ėjo lyg sviestu patepta. Geras vyras, graži šeima, dukterys, baigusios aukštuosius mokslus. Viena , baigusi Gedimino technikos universitete magistrantūrą , sėkmingai įsikūrė Molėtuose, kita, baigusi informatiką Vilniaus universitete, sugebėjo aplenkti 30 pretendentų ir laimėti konkursą Dublino centriniame banke, Airijoje...

Alina, būdama sėsli ir neskaičiuojanti per daug pinigų, neatmeta galimybės, jog , kai susikaups, mes viską ir išvažiuos pasižvalgyti į kokią svečią šalį ilgesniam laikui. Tačiau būtų gaila gėlių, kurias taip myli ir puoselėja, kurias nuolat perkelia į savo paveikslus. Nors jokių tapybos darbų nekaupia. Tapyba- priešokis, įkvėptas gaivaus oro gurkšnis ir tiek. Paveikslų dažnai nelieka namie dar ir todėl, jog greitai atsiranda norinčių nupirkti arba pati Alina juos padovanoja. Kas žino kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas, jei ji būtų nedirbusi meninėje terpėje. Atvažiavus į Molėtus, kino teatre teko rašyti skelbimus , tad daugiau dirbo su šriftu ir meniniu skelbimų apipavidalinimu. Sako, labai jau patikę važiuot į Vilnių, į kelių dienų filmų peržiūras. O paskui, kai kino teatras buvo sujungtas su kultūros centru, teko dirbti jau daugiau jėgų ir idėjų reikalaujantį darbą. Alina kartais save pagauna, jog mąsto, kad kūryba, kai turi dirbti kūrybinį darbą kasdien, gaunasi iš reikalo, o tai ne visada būna tobula, nors moteris mano, jog labai dažnai ir nuvertina savo darbą. Nieko nepadarysi: ir čia svarstyklės daro savo- ir sveri, ir kilnoji...Ne taip seniai jos kurtais žirgais gėrėjosi visi Sartai per tradicines žirgų lenktynes . Moteris ir pati buvo bene pirmą kartą gyvenime patenkinta tuo užsakymu. Tačiau ji , sako, kaip Julija Žemaitė, besitikinti, kad viskas, ką padarys geriausia, bus senatvėje..."

Jaunystėje, pasak Alinos, buvusi kur kas kategoriškesnė daugelyje gyvenimiškų situacijų, dabar, su amžiumi, sako, viskas keičiasi. Net ir spalvos. Jauna – mėgusi žydrą, brandesniame amžiuje įsivaizdavo, jog prie josios žalių akių labai tinka žalia, o dabar mėgsta rudą ir smėlio atspalvius... Amžius daro savo: „jaučiuosi, jau kitaip, bet, suprantu, kad turbūt taip ir turi būti. Gyvenu šia akimirka, nors esu senamadiška. Nemėgstu kompiuterio, bet moku juo naudotis, šnekuosi „skaipe" , matau per kamerą kaip ten sekasi Aušrai..." Dar reiktų pridurti, jog Alina moka vairuoti ir automobilį, bet tai daro tik retkarčiais. O ką mėgo nuo vaikystės, ir kas išliko mėgstamu dalyku iki šiol- gali būti visų vyrų svajone. „Mėgstu daryt valgyt. Anksčiau kepdavau tortus svočiom už pinigus, pyragus krikštynom ... Dabar tai ir finansiškai neapsimoka, ir nepadarysi skaniau... Nors įvairių švenčių metu palepinu šeimą ir svečius savos gamybos patiekalais. Labai mėgstu farširuotas lydekas... „ Ar galima jų, gyvenant Molėtuose, nemėgti? ... Nors, kaip sako Alina, josios vyras – visiškai neišrankus maistui, tad tradicinė moters formulė- užkariauti vyrą per skrandį, čia visiškai netinka. Tačiau jos siūlomus receptus verta išmėginti. Jau vien todėl, kad jie yra laimingos moters receptai...

ŠVENTINIS KARPIS, sako, labai skanus...

REIKALINGA: vienas 1,5 kg karpis. ĮDARUI: 1 pakelis ryžių, 1 didelė morka, 1 svogūnas, saujelė išmirkytų džiovintų baravykų.

Išvirti ryžius, keptuvėje (aliejuje) pakepinti smulkiais kubeliais supjaustytą morką, svogūną, sudėti supjaustytus baravykus ir ryžius. Viską sumaišyti, pagardinti žuvies prieskoniais, druska pagal skonį.

Karpį iš vakaro įtrinti druska ir žuvies prieskoniais, paskui sudėti įdarą į karpio vidų, karpį ištepti majonezu ir kepti apie 1,5 val. karštoje orkaitėje. Galima valgyti tiek karštą, tiek atvėsusį. Puošti- citrinomis ir daržovėmis.

GAIVIOJI (SLUOKSNIUOTA) SILKĖ

REIKALINGA: dviejų silkių filė gabaliukai, 1 pomidoras, 1 obuolys, 1 svogūnas, 2 šaukštai majonezo, 2 šaukštai 25 proc. grietinės, krapų.

Supjaustyti silkę siauromis juostelėmis, ant jų dėti smulkiais gabaliukais supjaustytą obuolį. Tada užpilti aliejuje pakepintu svogūnu. Ant jų dėti kubeliais supjaustytus pomidorus. Juos apipilti majonezu, skiestu per pusę su grietine. Užbarstyti krapais ir maltais pipirais. SKANAUS.

Kultūros darbuotojai pirmiausia šventes kuria kitiems. Viena jų- Molėtų kultūros centro dailininkė Alina Baranauskienė, sukūrusi scenografiją Kalėdų- Trijų Karalių laikotarpiui. Beje, Kalėdų Senelis čia atskrido oro balionu.

Scenos personažų drabužiai ( Nežiniuko, Šmaikštuko Atvirkštuko, Medūzos, Pingvino) - taip pat kurti ir siūti A. Baranauskienės.

Alvydo Balandos nuotraukos