Pačios smagiausios rudens dienos... Po kojomis čeža spalvoti klevų lapai... Ir kol nebuvo lietaus – to grožio nevalia nupūsti nei vėjui, nei kiemsargiui šluoti...

Molėtų pradinėje mokykloje vienos klasės daro klevų aplikacijas ant langų, kitos, lapus padabinusios savo fantazijos akvarele, štampuoja popieriuje, o jei piešia rudens medžius, tai aplikacijai naudoja kavos tirščius...

Prieš keletą metų, berods „Šeimininkė", rodė, kaip galima panaudoti klevo lapus puokščių komponavime. Tuomet prasidėjo klevo „rožių" gamyba...

Pamenu, kai sovietmečiu trūko ryškių spalvų ir nebuvo atvežtų iš užsienio gyvų nei dirbtinių gėlių, tai su mama buvom sugalvojusios tas ryškias gėles pagaminti iš vienintelio ryškaus – tampomo, gofruoto, baltarusiško popieriaus. Tereikėjo iškarpyti vienodo dydžio lapelius, viršūnėles perbraukti žirklėmis, kad užsiraitytų ir būtų panašu į rožės žiedlapį. (Tą patį galima padaryti ir su klevo lapais). Tuomet dėti į vieną krūvą ir siūlo pagalba formuoti rožės ar kitos gėlės žiedą. Tokias gėles bandėme dėti ir kapinėse. Tačiau rudenio lietūs labai greit jas sumerkdavo. Tuomet mama rado kitą jų išsaugojimo būdą. Ant ugnies ištirpindavo parafiną arba vašką ir į jį trumpam pamerkdavo jau pagamintą gėlę. Man gal net gražiau atrodydavo iš paprasto spalvoto darbų popieriaus pagamintos gėlės. Jos atrodydavo lyg vos apsnigtos... Ir šios, ir anos gėlės, apdorotos šia procedūra, lauke išsilaikydavo iki pavasario.

Labai smagu pavaikščioti po parką, prisirinkti klevo lapų ir iš jų pamėginti ką nors sukomponuoti, pasidaryti aplikaciją ar parašyti trumpą laišką – klevo SMS...