Iliustruotame kultūros gyvenimo žurnale „Naujoji Romuva" (2012 m. Nr. 1) užtektinai pažįstamų: molėtiškių ir rokiškėnų. Paieškokime bendrų sąsajų. Visų pirma tai, kad „Naująją Romuvą" nuo 1931 iki 1940 metų leido Rokiškio krašto žmogus, žurnalistas, literatas, vertėjas – Juozas Keliuotis, kuriam šįmet rugsėjo 4d. – 110-osios gimimo metinės. Pernai jis buvo prisimintas Molėtų krašte, kai per Pagulbio pezijos atlaidus dėmesys buvo skiriamas jo broliui Alfonsui, taip pat žurnalistui, literatui ir mokytojui, kurio buvo minimos 100-osios gimimo metinės.

Molėtiškiams šiame žurnale turėtų būti įdomu paskaityti Algimanto Lyvos publikaciją „Skėriai", kurioje jis analizuoja Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas: vieno obuolio kronika", šįmet išleistą „Apostrofos".

(...) Visa laimė, ši pjesė yra tik meno kūrinys, hiperbolizuotas ir teatralizuotas mitas, bet ne realus dabartinės lietuvių emigracijos atspindys. Tokios pjesės paprastai rašomos klestinčiuose, sočiuose kraštuose, todėl neverta šnekėti apie pjesės objektyvumą ar ieškoti analogijų realiame gyvenime. Fikcija yra ganėtinai originali, bet nepakankamai dramatiška, neturinti ryškių charakterių, pagrindinės siužeto linijos. Nenorėčiau pavadinti to nei pjesės trūkumu, nei privalumu. Patyręs dramaturgas, matyt, sąmoningai pasirinko tokį raiškos būdą. (...)

Molėtiškiai, tiek matę baletą „Barbora Radvilaitė", tiek jo nematę, turėtų susidomėti Juozo Algimanto Krištopaičio recenzija „Andželikos sakmė apie Barborą Radvilaitę", kurioje pasakojama apie choreografės Andželikos Cholinos interpretaciją pagal Stasio Vainiūno, Arvydo Malcio, Henriko Goreckio ir kt. kompozitorių muziką Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

(...) Stebint spektaklį kilo intelektinis poreikis išgirsti specialiai šiai legendai parašytą muziką, skambančią vientisai ir unikaliai. (...) Didi istorinės legendos idėja, Lietuvoje suvokta kaip kultūros vertybė, suvienijo visus; laimėjo ir teatras, ir reginio kūrėja, ir žiūrovai.

Alantoje ( dėka mokytojo Mykolo Šeduikio ir jo pasekėjų) tebėra gyva Vydūno dvasia, todėl ir Vacys Bagdonavičius – daugeliui žinomas. Jo straipsnį „Vydūnas ir antikinė filosofija" – perskaityti bus vienas malonumas.

Giedrė Bulotaitė – žinoma Lietuvos menininkė, kurios akvareles klubas M-13 buvo pristatęs Molėtuose, „Skruzdžių rago" kavinėje. Žurnale Jono Jackevičiaus anotacija „Poetinis dailininkės dienoraštis" - apie jos poezijos knygą „Tirpstantis laikas", išleistą pernai metais. Taip pat publikuojami ir jos eilėraščiai.

Besidomintiems daile, turėtų būti įdomu Viktorijos Daniliauskaitės darbai, kuriais iliustruotas kone visas žurnalas, ir kuriems ši dailininkė pažįstama iš parodų Molėtuose.

Įdomi ir anksti mirusių lietuvių poetų kūrybos antologija „Lyg įžanga į Requiem"... Sumanyta ją papildyti. Simboliška, kad tarp jų yra ir Karolis Širvinskas, klierikas, rašęs eilėraščius ir tapęs paveikslus. Jo mama Aldona Širvinskienė yra sudariusi ir išleidusi eilėraščių rinkinį „ Mylėk ir būsi mylimas", o vakar Ukmergės bibliotekoje turėjo vykti jo atminimui skirtas poezijos ir bardų kūrybos konkursas...

Sąsajų su žurnalo publikacijomis yra ir daugiau, bet jos jau asmeninės...

Tačiau žurnale apstu asmenybių, žinomų visai Lietuvai, ir ne tik... Todėl verta skaityti apie Tarpukario Lietuvos vidaus politikos vaizdą Juozo Tumo - Vaižganto laiškuose Klimams (autorius Simonas Vyšniūnas), Kazio Sajos komediją magiškam teatrui „Smuklė", apie Antano Škėmos „Baltą drobulę" – Rimos Pociūtės straipsnyje „Modernizmo slinkimas į klasikos sritį", ar publikuojamus literatūros pasaulyje žinomų žmonių laiškus...