Kaip skelbia interneto enciklopedija - Mikalojus Konstantinas Čiurlionis yra vienas žymiausių kada nors gyvenusių Lietuvoje dailininkų ir kompozitorių.

Jo atminimui - 100-ųjų gimimo metinių proga 26 liaudies menininkai (25 vyrai ir viena moteris) kūrė medžio skulptūrų kelią, nuo gimtosios Varėnos iki Druskininkų ir pavadino jį „Čiurlionio keliu". Šiandien, praėjus daugiau nei 40 metų, artėjant M. K. Čiurlionio 145-osiosms gimimo metinėms, Lietuvos televizija paskelbė žinią, kad pusės iš beveik 30 skulptūrų būklė yra avarinė, o skulptūros, esančios Varėnos ir Druskininkų savivaldybių teritorijose teisiškai niekam nepriklauso, nors į kultūros vertybių registrą įrašytos.
„Kažkas jas turi prisiimti savo globon. Man atrodo, kad dažų ir dailininkų mes rasime, tai čia mažiausia problema. Didžiausias skaudulys, kurio mes, visuomenininkai, negalime pajudinti – teisinė priklausomybė", – sakė menotyrininkė, M. K. Čiurlionio draugijos Druskininkų skyriaus pirmininkė Aušra Česnulevičienė. Tarp 25 vyrų, dalyvavusių „Čiurlionio kelio" kūrime, buvo ir šiandien mūsų krašte gyvenantis skulptorius Stanislovas Karanauskas. Paklaustas apie tokią skulptūrų situaciją, žmogus tylėjo, nes ta tema, matėsi, jam buvo skaudi. Juk už jas jam buvo skirta Kultūros ministerijos I laipsnio premija. „Stasys Karanauskas pumpuro motyve pavaizdavo žmogaus gyvenimo tarpsnius. Tai Čiurlionio „Saulės sonata" įkvėpė savamokslį menininką sukurti keturis karalius, simbolizuojančius keturis žmogaus brandos slenksčius. Pats mažiausias karalius – naivus vaikas su gėlių karūna. Karalių Jaunuolį puošia liepsnų karūna ir knyga rankose – jis dega noru viską žinoti, suprasti. Suaugęs karalius rymo ant simboliško kardo – jis turi netik kurti, bet ir kovoti už gėrį, grožį, todėl jo galvą puošia šviesi saulės karūna. Ir pagaliau išminčius su lazda, apie kurią apsivijęs senovinis liaudies išminties simbolis – žaltys. Ant galvos žvaigždėmis spindi karūna, nes „senieji išminčiai" iš žvaigždžių spėdavo ateitį" – , sakė S. Karanauskas. Kitoje stogastulpio pusėje – M. K. Čiurlionis, vienoje rankoje laikąs teptuką lyg dirigento lazdelę, o antroje paletę su septyniomis dažų dėmėmis, simbolizuojančiomis septynis gamos garsus. Į viršų kyla net trys saulės. „Nė vienam žmogui neužtenka tos vienos saulės, kur šviečia iš dangaus",– aiškino meistras." Ir visa tai yra užfiksuota atskiroje knygelėje „Čiurlionio kelias", išleistoje 1977 metais leidykloje „Mintis", tačiau, matyt, mažai kas ją dar turi...
O į kuriamą Nacionalinį M. K. Čiurlionio kultūros kelio maršrutą, griūvančias skulptūras Kultūros ministerija įtraukti ketina. Mat, M. K. Čiurlionio kultūros kelio maršrutą žadama sukurti iki 2025 m., kai bus minimos menininko 150-osios gimimo metinės. Tik ar sulauks to maršruto skulptūros, jei taip niekas nieko ir nedarys.?... S. Karanauskas patikino, kad Raganų kalne (Juodkrantėje) jo skulptūrą jau atnaujino kiti meistrai – Puškoriai. Pasak S. Karanausko, jie visi meistrai, bet Rimantas Puškorius dirbąs kaip reikiant... Tad ir „Čiurlionio kelią" būtų galima išsaugoti su kitų meistrų pagalba.
Nudžiugo žmogus, vartydamas prieš pora metų išleistą albumą apie tautodailę foto archyvuose, matydamas daugelį pažįstamų veidų, ir radęs save, beskaptuojantį žaltį Čiurlionio keliui... Gal, sakau, užleiskim žalčiais tuos, praradusius atmintį, kad išminties pasisemtų šio gyvio žvilgsnyje...

Nuotraukoje skulptorius Stasys Karanauskas prie žalčio skulptūros