Būtent tokia mintis šmėstelėjo šiųmetėje Knygų mugėje „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį".

Juk ketvirtadieniais – bičiulių dienos: kas prie arbatos, kas prie kavos puodelio, kas susitikimuose su rašytojais, kas su kitų sričių leidėjais, kas muzikos ar kino salėse, kas su seniai matytais kolegomis, o kas tik su pačiais artimiausiais, kurių vardas yra knygos... Ir molėtiškių būta apsčiai. Juk neveltui, matyt, į geriausiųjų knygų šimtuką pakliuvo Molėtų krašto rašytojų Alvydo Šlepiko „Mano vardas Marytė", Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras" ir „Išvarymas" kūriniai. O A. Šlepikas dar spėjo pabūti ir Molėtų šimtmečio knygos pristatyme. Kaip sakė renginį vedęs kraštietis aktorius Jonas Braškys, koks gražus tas mūsų kraštas, ypač tą rytą... Ir bibliotekininkės, vykusios į Knygų mugę, grožėjosi, kaip blizga sniege „raganos kaulai", nors man toks žiemiškas oras labiau priminė Sigutės ašaras, virtusias perlais, o gal net mergaitę su degtukais... Palikime šias asociacijas ir grįžkime į Knygų mugę, kur panašias knygas pristatinėjo ir Anykščiai, ir Utena, bet taip, kaip J. Braškys pasuko kampus, niekam nebuvo atėję į galvą. O jis labai bičiuliškai pasakė, kad visi žino ne tik Molėtų gamtą – miškus ir ežerus, ir ten gyvenančius žmones, bet ir iki tol žinojo knygą „Molėtai 625", todėl Molėtų kraštą galima vadinti ne tik gražios gamtos, bet ir knygų kraštu. Keturiais kampais peržvelgęs savo kraštą, jis taip pat perėjo ir prie knygos, turinčios 4 kampų. „Vieną – sakė jis, – iškart pasakysiu: esame mes, jūs ir tie, kurie negalėjo ateiti, ir tie, kurie skaitys..." Nes molėtiškiams padovanota šimtmečio knyga „Molėtai 1918–2018", pridurčiau nuo savęs, kad knygoje yra keturios kartos, kurios bus įdomios ir naujoms kartoms, žiūrint į jų fotografijas ir Molėtų krašto apylinkes, stebint praėjusių įvykių ir gyvenimų vaizdus bei aprašymus... Todėl antras kampas priklauso šį darbą atlikusiai knygos sudarytojai Molėtų krašto direktorei Viktorijai Kazlienei, o trečias – menišką mozaikos kampą parinkusiam knygos dizaineriui Donaldui Andziuliui, kuris bendrą darbą su V. Kazliene prilygino džiazui... Sunkiausia, anot jo, buvo atrinkti nuotraukas, kurių būtų užtekę keletui knygų. Reikia manyti, kad mes su įdomumu paskaitysime savo krašto istoriją ne tik iš nuotraukų, bet ir prierašus po jomis, ir kiekvienas, anot D. Andziulio, rasime lietuvio kodą... Ketvirtas kampas, išeina, kad svarbiausias, kieno užsakymu ir kieno pinigais, radosi ši knyga. Molėtų rajono mero Stasio Žvinio užsakymu ir savivaldybės pinigais.
Išties, buvo mielas akims, ausims ir širdžiai džiazas... O jei dar pridursiu, kad stovėjau eilėje prie knygų „Lietuvos istorija kiekvienam", kurią parašė Alfredas Bunblauskas, Alfonsas Eidintas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis bei prie Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų parašytos Lietuvos istorijos I dalies, skirtos paaugusiems žmonėms, gavau vardinius autografus ir dar Lietuvos valstybės herbą ir himną A3 formatu, išeitų, kad pataikiau į šimtmečio lietuvio kodą...