Kai rajono meras Stasys Žvinys per Pasaulinę turizmo dieną sveikino su šia švente Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojus

šalia jų pastato, savivaldybininkus ir prašalaičius per pietų metą traukusius, matyt, pietauti, bet sustojusius pasiklausyti šnekų ir neįprasto garsinio reginio – patrankų šūvių, savivaldybės aikštėje akimirką vyko tikrai neįprastas reginys: greitosios medicininės pagalbos ekipažas kažkam gelbėjo gyvybę... Ir tai nebuvo mokymai, o kasdienybės realybė, kai vieni švenčia, o kiti mirtimi vaduojasi... Manykime, kad šiam nelaimėliui labiau pasisekė, nei bendradarbės vyrui, kuriam greitosios pagalbos teko laukti beveik valandą, o ir sulaukus, mažai ką ši galėjo pagelbėti. Vis dėlto, nors ir be lašinės, nes atvyko ne pilnas ekipažas, bet, seselės pagalba, darant dirbtinį kvėpavimą, žmogus buvo nuvežtas į Uteną, o paskui vėl turėjo būti gabenamas į Vilnių. Tai kur gali rasti didesnį absurdą, gelbėjant gyvybę, kai ši kabo ant plauko, o medikams, davusiems priesaiką, reikia laikytis kitų taisyklių, skaičiuoti ekipažus, jų buvimą ir, apkritai, ką belieka galvoti žmogui, kai tokios institucijos egzistenciją, t.y. ekonomiškumą, apsprendžia gyventojų skaičius... Tiesiog hamletiška situacija... Toks molėtiškas – mažo miestelio realybės vaizdelis privertė prisiminti kuklią, anot Daily Mall, mistikę, į kurią praverstų įsiklausyti. Tai – Lorna Byrne ir jos knyga „Angelai man glosto plaukus". Lorna – reali moteris – airių mistikė, pasižyminti senovės šventųjų galiomis, pasakojanti savo gyvenimo istoriją knygoje. Tie, kurie nėra susidūrę su angelais ir dvasiomis, knygą galės skaityti lyg grožinį kūrinį su tam tikrais fantastikos elementais, o tie, kurių Lornos gyvenimas nestebina, galės kartu su ja pakeliauti po dvasinį pasaulį...
Man ši istorija pasirodė įdomi dar ir tuo, jog pasakojama, nors ir labai prabėgomis, Airijos ekonominis ir socialinis augimas. Knyga aktuali ir šių dienų teroristiniam pasauliui atspindėti. Mat Lorna buvo „liudininkė" ir 1974 metų gegužės 17 dienos įvykių Dubline, kai nuo sprogimų žuvo 26 žmonės, negimęs kūdikis, šimtai buvo sužeisti. „Sukelti karą lengva, sunkiausia – išsaugoti taiką. Žmonės mano, kad kariaudami įgyja valdžią. Jie užmiršta, iš ko gavo tą valdžią ir kad ji gali būti bet kada atimta." – tai angelo Elijaus žodžiai, kurie, manau, tinka ir šiandienos Lietuvai, ir Amerikai, stovinčioms ant rinkimų slenksčio.
Lornos knyga dar moko tolerancijos, atjautos ir supratimo. Tai, ko šiandien labiausiai reikia pasauliui.
„Angelų esama ne tik krikščionių bažnyčiose, bet ir sinagogose, mečetėse ir visose šventose vietose. Angelams nesvarbu tavo tikėjimas, jie sakė man, kad visos bažnyčios turėtų būti po vienu stogu. Musulmonai, žydai, protestantai, hinduistai, katalikai ir visos kitos religijos turėtų susiburti. Tegu skirtingai atrodome, tegu mūsų tikėjimas skiriasi, bet mes visi turime sielą. Musulmono siela nesiskiria nuo krikščionio sielos. Jeigu matytume sielas, nežudytume vieni kitų dėl to, kad skirtingai suprantame Dievą."
Grįžtant prie molėtiško vaizdelio, kuris atsimuša į turistinį šūkį „Molėtai – čia viskas tikra.", reikia paimti į rankas Lornos Byrne knygą ir pamėginti pajusti, kad ir ten viskas tikra. O kai niekas nebegali pagelbėti, net ir tie, kuriems privalu gelbėti gyvybes, prisiminti tikruosius angelus sargus, kurie, anot Lornos, visada yra šalia, ir pasiruošę mums padėti.
Tik bijau, kad politikams angelai nelabai rūpi, kaip ir šiems politikai... Gal todėl šiandien tiek daug lietuvių vis dėlto pasirinkę Airiją, o ne Lietuvą savo gyvenimo buveine...