Pirmasis personažas, kurį pastebėjau dar prieš knygų mugę, buvo, kaip jis pats save pavadino, LR durnius, suprask, dienraščio, o gal ir respublikos....

„Ką veikt mugėj? Ką veikt Knygų mugėj? Ką?" Taip vadinosi jo straipsnis, ir, ko gero, buvo vienas skaitomiausių. O paskui jau sekė visi kiti, pasipylę it iš gausybės rago. 17-oji Tarptautinė Vilniaus knygų mugė buvo gausi visomis prasmėmis. Ir autoriais, ir leidėjais, ir svečiais, ir pirkėjais, ir naujienomis, savaime suprantama, ir personažais... Ypatingais personažais buvo tapę Bičiulių dienoje ir molėtiškiai, atvykę keliomis dešimtimis, ir keliomis transporto priemonėmis, kad sudalyvautų Arimetos Vojevodskaitės knygos „Istorinis pasakojimas apie Videniškius" pristatyme, kurį rengė Molėtų krašto muziejus ir jo direktorė Viktorija Kazlienė. Arimeta, būdama autorė, iškart prisitaikė sau personažo vaidmenį, sakydama, kad besijaučianti lyg Morė, kurią visi puls deginti... Nestokodama humoro jausmo, būdama šmaikščiai tiesi ir taikli, ji tarsi suglumino dalį lankytojų, o gal ir organizatorių, nemokėjusių priimti jos „žaidimo" taisyklių... Tačiau smagu buvo pabūti tarp geros auros nešėjų, kurią, galbūt, kaip prasitarė dailininkė Viktorija Daniliauskaitė, bus juntamai parengęs mūsų šventasis Mykoliukas...
Kitas personažas, įsitaisęs „Alma litera" krėsle, buvo gyvasis Algimantas Čekuolis, pasirėdęs galantišku vyriškiu, maloniai dalinančiu ne tik autografus, bet ir kviečiantis damas fotografuotis kartu su juo. Dėmesio sulaukiau ir aš. Sakau, naujausios knygos „Apie jūreivius. Jų meilės ir kitos tikros istorijos" šįkart nepirksiu, nes dar skaitau „Mūsų slaptieji ir dramblys bute.", o be to, mes beveik kraštiečiai ir jūs atvažiuosit į knygų mugę Molėtuose. O jis, staigiai, lyg iš automato, iššauna: „kaip tai beveik? Aš iš Kraujelių kaimo, žinoma, kraštiečiai..." Bet čia pasimaišo jaunesnė dama ir aš mandagiai užleidžiu jai vietą...
Knygų mugėje matau be galo daug ir gyvų, ir knyginių sąsajų su Molėtų kraštu, o pati jaučiuosi tarsi būčiau eilinis tos dienos metraščio dalyvis su daugybės personažų ir autorių mozaikiniu apdaru... Ir kodėl bičiulių diena būna tik ketvirtadienį, o ne per visą mugę?!.
Gamta taip pat ieško personažų. Paskutinė kalendorinės žiemos diena nenori trauktis. Ir sniego, ir šaltuko pabėrė. Žmonės juokiasi, kad per Užgavėnes išvarė ankstyvą pavasarį, tai dabar galėsią visi džiaugtis žiema ir kovo mėnesį. Kaip ten bebūtų, bet gamtos kalendorius neduos meluoti. Jo personažais taps paukščiai. Vieversio diena jau prabuvo vasario 24 dieną, nors, sako, kai kas vieversį matęs jau net pora savaičių ankstėliau. Tuoj šurmuliuos Kaziuko mugė su tautodailininkų sukurtais paukščiais, į Nepriklausomybės atkūrimo dieną kvies 40-ies paukščių diena, ateis metas ir Pempės klykavimui per Juozapines, o iš paskos Verba vanos miegalius ir Velykų kiškis su bobule turės gastinčiaus – margučių... Ir taip pagrindiniu Gamtos herojumi bus tapęs Pavasaris.
Ir kas žino, gal vėl palei Siesartį pavyks pamatyti paslaptingąją pelėdų šeimyną ir išgirsti jų pavasarinį švilpavimą...