Liepa... Su spiginančiu mėnesio pradžios karščiu, su viesulo apsilankymu per Valstybės dieną, su pirmosios dekados ledukais iš giedro dangaus, su mėlynėmis ir voveraitėmis, su išbrinkusiomis miško žemuogėmis... Su broliais „sysaliais", besikumščiuojančiais su debesimis ir saulės spinduliais...

Su dvyliktokų išleistuvėmis, daug šurmulio, jaudulio ir džiaugsmingo laisvės pojūčio... Su daug, viena už kitą gražesnių, panelių ir jaunuolių, ir šventiškai pasidabinusių tėvelių... Su daug linkėjimų, asmeninių ir tėviškų, visuomeniškų ir beveik šventų, linksmų ir pamokančių, užslėptų ir atvirų. Nuoširdžių ir iš reikalo... Labiausiai patiko tėviškas V. Stundžio palinkėjimas: nebūti drambliukais... Įžvalgesni, turbūt suprato daugiau, nei cirko dramblių, temokančių eiti ratu, paminėjimą... Velniop tuos dramblius ir mokyklą, teišmokančią vaikščioti ratais!...
Tačiau, jei prisiminsi, kad drambliukai – laimės simbolio nešėjai, pats metas išmokti stebėti dramblius. Tiems, kurie moka stebėti, tebūna laimės mėnuo liepa...

Alvydo BALANDOS nuotrauka