Penktadienio vakarą, po šventų mišių, Molėtų parapijos namuose buvo atidaryta brolių Černiauskų fotografijos paroda „Budėk", atkeliavusi iš Seimo II rūmų parodų galerijos.

Molėtų bažnyčios klebonas, dekanas, monsinjoras ir Molėtų garbės piliečio vardą pelnęs kun. Kęstutis Kazlauskas, pristatė kitus du Molėtų garbės piliečius – Algimantą ir Mindaugą Černiauskus, paženklintus, kaip ir jis, tremties žyme...

Apie brolių Černiauskų kūrybą kalbėjusi Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė sakė, jog ši paroda yra apie praeities, istorijos, išgyvenimų atspindžius, o tekstai po nuotraukomis, anot jos, tikra fotografijos poezija...

Kad broliai Černiauskai geba ne tik gerai fotografuoti, bet ir rašyti, įrodė patys, kai Mindaugas paskaitė tekstą apie Partizanų Motiną, kuri net mirusi ėjo Lietuvon... Algimantas, kuris yra dar ir gyvo žodžio meistras, šįkart atrodė mažakalbis, sakydamas, jog ši paroda yra apie atmintį, kuri šaukia ir budi, kad praeitis nepasikartotų... Už tai kiti kalbėtojai, atėję pasveikinti brolių, išsakė daug gražių minčių ir palinkėjimų. Rajono meras Stasys Žvinys akcentavo Černiauskų profesionalumą fotografijos srityje, įdiegtą meilę grožiui ir menui tėvų šeimoje, mokėjimą išlaikyti emocionalų ryšį tarp brolių. Giedraičių bendruomenės ir mokyklos atstovai sakė, jog jiems yra didelė garbė vaikščioti ta pačia žeme, kuria vaikšto ir broliai, pavadinti kunigaikščių vardais, o jų fotografija žinoma kone visame pasaulyje...

Jei Danius Ažubalis pastebėjo techniškai gerai atliktas nuotraukas, kas garantuoja jų išlikimą ateities kartoms, tai Alvydas Balanda sakė, jog ši paroda yra dar viena pynė į tautos atminties juostą, kuri verčia susimąstyti ir įpareigoja prabusti ir budėti...

Brolių Černiauskų garbei ir „visiems tos pačios žemės vaikams" buvo sudainuota „Lietuva brangi".

Ši paroda, kaip teigia broliai Černiauskai, – apie gyvenimo Atmintį, kuri slypi ne tik akyse ir lūpose, bet ir kelio vingyje, išdžiūvusiame nuo žmogaus skausmo medyje, senoje nuotraukoje ar svyrančiame kryžiaus ženkle...

Kiekviena nuotrauka, kurią drįstu įvardinti fotonovele, yra vis kitokia ir tuo pačiu artima savo tematika, turiniu, išgyventu gyvenimu, išjaustu matymu ir šviesa, kurių negali supainioti su niekuo kitu... Ir tai yra jų savitumas.

Alvydo Balandos nuotr.