Į Molėtus - ieškoti savo šaknų
Sodų žydėjimo metas – pats gražiausias daugeliui Lietuvos gyventojų.
O kaip jis atrodo atvykėliams pasisvečiuoti? Per patį sodų žydėjimą pirmą kartą į Lietuvą iš Pietų Vokietijos, Bavarijos žemių, atvyko šeima, ieškoti savo šaknų, vedančių į Rytų Aukštaitiją: Molėtus ir Tauragnus. Prie pat Miuncheno, miesto, kuriame yra ir lietuvių salelė, įsikūrę Sandros ir Davido Maguire šeima, atvyko į Molėtus, tikėdamiesi, ką nors išgirsti apie savo giminaičius žydus.
Žinia, kad prieš Antrąjį Pasaulinį karą Molėtuose buvo didelė žydų bendruomenė, kasmet priverčia atvykti vis daugiau svečių iš užsienio, ieškančių savo šaknų ar tiesiog norinčių paklaidžioti gentainių vaikščiotais takais. Molėtų krašto muziejus kaupia medžiagą apie buvusius šio krašto gyventojus, tačiau padėti visiems ieškantiems surasti savo giminaičių pėdsakus yra ganėtinai sunku. Todėl kiekviena svečių viešnagė būna abipusei naudinga. Tokiu būdu suteikiama naujos informacijos rajonui, o svečiai, jei ir nesulaukia iškart norimo rezultato, randa laukiamą viltį ir gražią bendrystę. To pavyzdys yra keletą dešimtmečių gidu dirbantis Chaimas Bargmanas, padedantis savo tautiečiams iš užsienio surasti jų genealogines šaknis, o savivaldybėms įperšantis mintį - pasikabinti susibroliavusių miestų herbus. Molėtuose, anot jo, kol kas paklausė tik jo patarimo išsikelti Molėtų krašto herbą ant savivaldybės pastato... Gegužės vidury į Molėtų rajono savivaldybę jis ir atlydėjo ponus Maguire. Šie, ponas Davidas – vokiečių kalbos dėstytojas, ponia Sandra – biochemikė, prisidėjusi prie vėžio tyrimų, dukra Helena- ES žurnalistė, kaip ji pati sakė, Briuselyje buvo susitikusi ir su mūsų Prezidente Dalia Grybauskaite, panoro pasižvalgyti po senelių ir prosenelių kraštus, paviešindami jų šeimos istoriją.
Ponia Sandra parodė dokumentus, kuriuose rašoma, kad Izrail Chaimovič Videtsko ( Videtskis) yra gimęs Molėtuose, bet tai yra jos senelio brolis. Ji norėtų sužinoti apie savo senelį, kuris buvo pakeitęs pavardę į Klaskiną, kad antrajam sūnui nereikėtų eiti į kariuomenę. Taip vietoj dviejų tikrų brolių gavosi „netikri" : Jakovas Klaskinas ir Izraelis Videtskis. Buvo dar sesuo Estera, turėjusi irgi Klaskinos pavardę. Ji, matyt, buvus vyresnė, nes Sandra prisimenanti, kad augo kartu su tetos anūkais. Buvo ir dar vienas brolis, išvykęs į JAV. Pasak Sandros, net Anglijos laikraščiai rašė apie brolių susitikimą po 50 metų. Ji turinti tą straipsnį su nuotraukomis ir pažadėjo atsiųsti jį į Molėtus. Atrodytų, nėra ko ir ieškoti. Ponia Sandra žino, kad jos seneliai susitiko ir susituokė Anglijoje. Senelis buvo molėtiškis, senelė tauragniškė. Nugyveno gražų amžių. Žino kur mirė, kur palaidoti... Senelis su broliu buvo staliai – baldžiai, o kai tuokėsi Sandros tėvai, tai tėvas ir dėdė pagamino jaunavedžiams dovaną – dvigulę lovą. Deja, po motinos mirties Sandra tos lovos jau neišsaugojo... Sandros tėvas buvo siuvėjas, o motina jo asistentė, apsiuvusi labiausiai kruopštumo reikalaujančias detales. Taigi, galima sakyt, vaikai ir tėvai buvo išlaikę senąsias tradicijas: amato virtuozai – šeimos verslo atstovai. O anūkai ir proanūkai pasirinko nemažiau šiandienos pasauliui reikalingas profesijas, humaniškas ir švietėjiškas, reikalaujančias mokslo ir žinių. Tačiau kažkur šioje šeimų grandinėje yra pilkuma, ir žmonės ryžtasi keliauti iš vieno pasaulio krašto į kitą, kaip kažkada keliavo jų protėviai, kad į tą pilkumą įneštų daugiau spalvų. Jei ne apčiuopiamų faktų, tai bent jau juntamų ar įsivaizduojamų, keliaujant po žydinčių sodų Lietuvą...
Nuotraukoje: (pirma iš kairės) Helena, Sandra, Davidas Maguire ir Chaimas Bargmanas.