Jei mūsų gyvenimas, anot Rainerio Marijos Rilkės, – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys, tai pats metas ją praskleisti.

Ar žinote, kad pirmąjį lietuvišką spektaklį molėtiškiai suvaidino 1913 metais dvaro klojime, ir tai buvo R. Keturakio „Amerika pirty"...
Ar girdėjote apie renesansinį laikotarpį Molėtuose, kurį kūrė ne kas kitas, o mokytojai...
1918 metais Molėtuose įkurta Lietuvių mokytojų sąjunga, kuri vadovavo visos apskrities mokytojų veiklai. Sąjungos tikslas buvo žmonių švietimas visose mokslo srityse, kėlimas tautinės sąmonės, rėmimas vietos mokyklų. Taip pat ji rengė įvairius vakarus.
1917 metais Levaniškiuose vyko vakaras, kur mokytojos E. Raibaitės ir vietinio viršilos A. Valaišos rūpesčiu buvo suruošta Eglutė vaikams, vaidinta „Gintarai".
1918 metais Inturkės mokykloje buvo suvaidinta Br. Sumeliškiečio drama „Mariutė – vargonininko duktė" bei Vaižganto vienaveiksmė komedija „Tiktai niekam nesakyk".
1918 metais Molėtuose buvo įsteigtas lietuviškas kinematografas. Programa buvo keičiama du kartus per savaitę.
Kompozitorių J. Gruodžio ir J. Karoso įžiebta ugnelė paliko kibirkštėlę ir alantiškiams, nes 1918 metais Alantos jaunimas suvaidino dvi komedijas: „Ekspropristoriai" ir „Girkalnio Užgavėnės".
1918 metais Molėtuose nebuvo nė vieno nuolat veikiančio, profesionalaus meno kolektyvo, viskas vyko tik entuziastų dėka...
Nuo 1923 metų Molėtų kultūros centru buvo progimnazija, kur muzikos pamokas vedė vargonininkas Antanas Makačinas. Iš pradžių buvo rodomi mokinių paruošti vaidinimai , po to dainuodavo choras.
1928 metais spalio 28 d. Molėtų progimnazijoje vyko šeimyninis vakarėlis beturčių vaikams. Vaidinta Pšibilovskio komedija „Nesipriešink".
1932 metais sausio1d. pasirodė šokių rateliai. Šokta „Baltuolė", „Lėlių krautuvė", o juos kūrė Valerija Taškūnienė, progimnazijos direktoriaus žmona, muziką pritaikydavo P. Martikonis.
Svarbiausias kultūrinis įvykis Molėtų gyvenime vyko 1935 metais vasario 16 d. – M. Petrausko operos „Birutė" pastatymas. To ėmėsi V. Taškūnienė ir P. Martikonis. Birutės partiją atliko Vanda Vižinytė-Giraitienė, o Kęstučio – jos brolis Petras Vižinis. Senio Vaidilos vaidmeniui atvažiuodavo iš Inturkės Stasys Kleniauskas, į operos veiklą įtrauktas buvo ir miestelio jaunimas.
Pasisekimas buvo stulbinantis. Po to dar pastatyta operetė „Trys viengungiai", kur pagrindinis Irenos vaidmuo vėl teko V. Giraitienei.
Apie 1932-35 metus buvusiame dvaro klojime gimnazijos mokytojai ir miesto inteligentija pastatė 5 veiksmų G. Landsbergio – Žemkalnio pjesę „Tadas Blinda".
1937 metais Molėtuose pastatyti Šaulių namai tapo jaunimo susibūrimų vieta.
1938-39 metais, vadovaujant P. Martikoniui ir V. Taškūnienei, buvo pastatytos dar trys M. Petrausko operetės: „Conailium Facultatis", „Vestuvės per prievartą", „Adomas ir Ieva". Pagrindinius vaidmenis vėl atliko V. Giraitienė, J. Vižinis , S. Kleniauskas. Vaidinimams drabužius iš Kauno operos teatro parveždavo P. Martikonis.
Visa tai, ir dar daugiau – Molėtų menų mokyklos direktoriaus Kazimiero Tučinsko diplominio darbo „Molėtų rajono kultūrinis gyvenimas" puslapiuose. Pasak K. Tučinsko, jis trejetą metų rinko medžiagą iš įvairių archyvų, iš gyvų žmonių pasakojimų, kurių šiuo metu jau nėra tarp gyvųjų. Todėl šis darbas, atmetus kai kuriuos būtinus ano meto „partinius perliukus", turi dar didesnę išliekamąją vertę. Menų mokyklos direktorius viliasi, kad, išėjęs į pensiją, tą darbą tęs...

Nuotrauka iš molėtiškės V. Salapėtienės asmeninio albumo.