Kas? Kur? Kada? (12)

SIETUVOS. Turbūt ieškodami giliausių ir dar nežinomų (nebūtinai tik vietų tarp ežerų ir upių), UAB „Utenos Indra" leido ir spausdino Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalą,

pavadintą „Sietuvos". Tas „sietuvas" pastebėjo ir Etninės kultūros globos taryba, įtraukusi žurnalą į rekomenduojamų leidinių sąrašą. O kiekvienam aukštaičiui, mylinčiam savo Aukštaitiją, pravartu paskaityti visus leidinio numerius, juolab, kad tekstų autoriai - asmenybės, su kurių darbais ir mintimis verta susipažinti...
Gražina Kadžytė, etnologė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto iliustracijajaunesnioji mokslo darbuotoja, straipsnyje „Krašto dvasios raiška tautosakos aspektu", rodos, tik žvilgtelėjusi į dalį tautosakos lobyno, randa daugybę aukštaitiško krašto dvasios slėpinių. (... Molėtiškė Domutė Stasiūnienė pagal sakmių taisykles įvardija savąją vietovę: Klabinių upej dvi seserys rūbus velėja ir sušila... Aukšaičiams rytiečiams jūra tikrai labai toli, o ežerų gelmėse ar upių sietuvose slypi daug kas neįprasto, nesuprasto, baugaus...).
Doc. dr. Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas, Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, straipsnyje „Radvilų dvaras Alantoje XVI – XIX amžiais" pasakoja dvaro istoriją ir raidą „chronologiškai, deskriptyviu būdu" . (... Nors ir atrodytų keistai, nuo XVII a, antrosios pusės Alanta priklausė ne Radvilų valdomai Dubingių, bet Biržų kunigaikštystei (Biržų kunigaikštystės Alantos raktas) ir taip mokėjo mokesčius, atlikinėjo prievoles, buvo vaizduojama žemėlapiuose. Pagal 1690 m. padūmės mokesčių sąrašus Alantos raktas buvo valdomas Liudvikos Karolinos Radvilaitės įgaliotinio Kazimiero Stanislovo Dambrovskio (m. apie 1700). Jam priklausė 249 dūmai. Palyginimui galime pasakyti, kad tuo pat metu Dubingių kunigaikštystė buvusi mažesnė, jai priklausė 200 dūmų. Jei vadovausimės H. Lovmianskio skaičiavimais, Alantos kunigaikštystėje galėję gyventi apie 1500 žmonių. Alanta negalėjo lygintis su gerose žemėse įsikūrusiomis šiaurinėmis Biržų kunigaikštystės valdomis ir buvo viena skurdžiausių valdų...).
500 METŲ MIKALOJUI RADVILAI JUODAJAM. Ir „Lietuvos žinios" (2015 02 01) ir „Valstiečių laikraštis" (2015 02 07) pristato Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parodą „Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515-1565)". Anot anotacijų, paroda išskirtinė istorinių dokumentų gausa, kurie dėl sovietmečio cenzūros buvo neprieinami plačiajai visuomenei.
(... Tai – teismų sprendimai, patvirtinti Vilniaus vaivados M. Radvilos Juodojo antspaudu, autentiškas karaliaus Žygimanto Augusto raštas, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo protokolų knyga . Šalia minėtųjų rašytinių dokumentų eksponuojami Piero Paolo Vergerijaus parengti ir 1556 metais Karaliaučiuje išleisti „Du laiškai" (vieno jų autorius yra M. Radvila Juodasis) bei kiti dokumentai, susiję su diplomatine M. Radvilos Juodojo veikla, to meto istorinėmis realijomis. Itin vertingi M. Radvilos Juodojo ir jo artimųjų portretai iš senojo Radvilų giminės albumo, taip pat pilių ir miestų vaizdai...).
M. Radvila Juodasis 2009 m. buvo perlaidotas Dubingiuose – reformatų bažnyčios vietoje įrengtame Radvilų panteone.
Istorinės asmenybės garbei ir jo jubiliejui yra parengta spaudinių parodėlė ir Molėtų viešojoje bibliotekoje.
ATGAIVA. Kraštietis aktorius Rolandas Kazlas yra pelnęs (2009) Nacionalinę kultūros ir meno premiją, apdovanotas Auksiniais scenos kryžiais (2007, 2008) šiuo metu, anot Vykintės Budrytės („TV antena", 2015, Nr.6, str. „Jaunystės klaidų nauda") turi pagrindinę užduotį – „Įminti gyvenimo paslaptį, atsakyti į klausimus, iš kur atėjau, ką darau, kur einu ir ar yra gyvenimo prasmė. Būtų neteisinga, jei jos nebūtų". O atgaiva jam yra bėgimas.
(... Atsikeliu 4 val. ryto, nuvažiuoju 500 kilometrų, nubėgu 21 arba 42 kilometrus, nieko nelaimiu, dar už startą susimoku, tačiau puikiai pailsėjęs parvairuoju 500 kilometrų namo ir einu miegoti. Turbūt tai niekam nesuprantama, bet man tai yra atgaiva...).
SEZONO VINIS. Rusijos federacijos Teatro veikėjų sąjunga paskelbė, kad režisieriaus Mindaugo Karbauskio spektaklis pagal mūsų kraštiečio dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Kantas", tapo prestižinės premijos „Sezono vinis" laureatu.
Nuo 2013 m. gruodžio šis spektaklis vaidinamas Maskvoje, V. Majakovskio akademiniame teatre.
ZRAZAI. Žurnalas „Edita siūlo" (2015 m. Nr. 1,) pateikia 36 puslapius kulinarinių gudrybių ir istorinių patiekalų receptus. O rubrikoje „Tai įdomu" (20-21 psl.) straipsnyje „Patiekalai nuo didikų stalo" pasakojama apie tai, kas sieja Radvilų giminę ir zrazus, remiantis R. Laužiko knyga „Istorinė Lietuvos virtuvė".
(... Radvilos, kaip ir kiti to meto diduomenės atstovai, buvo prisiekę mėsavalgiai... Pasakojama, kad per vieną puotą Radvilų virėjas patiekė neregėto skonio patiekalą. Sužavėti svečiai atsistojo, pakėlė taures ir sušuko: „Už Radvilas!" (lenkiškai „za Radziwillow"). Esą nuo to šūksnio ir kilęs patiekalo pavadinimas...)
Kol dar tebėra mėsiedas – didysis mėsos valgymas (nuo Kalėdų iki Užgavėnių) – pats laikas pasigaminti zrazus ar kurį kitą mėsišką patiekalą, nes vasario 17 dieną burnoje turėtų vartaliotis riebūs blynai ir daktarų užpiltinės nuo gripo epidemijos...