2014 metų vasario 25 dienos pavakarę Molėtai neteko dar vieno žmogaus, kurį dauguma vadino Mokytoju. Tereikėdavo ištarti Jo vardą ir pavardę – Stepas Kulbis – ir daugumos veide pasirodydavo miela šypsena su tolimu žvilgsniu į vaikystę, iš kur atkeliaudavo šiltas prisiminimas ir pasididžiavimas: „Jis buvo mano mokytojas..." Ir nors jis nebuvo mano mokytoju, bet sutikimas tų žmonių, kuriems jis buvo istorijos mokytojas, pavertęs dėstomą dalyką itin patraukliu, maloniai nuteikdavo ir mane, nes ir aš pažinojau Stepą Kulbį daugiau nei 20 metų: įdomų, bet uždarą žmogų, gerą pašnekovą, bet tuštiems niekams neeikvojusį savo laiko. Jis buvo „vaikščiojanti enciklopedija" su fenomenalia atmintimi ir pasakotojo talentu. Vis sakydavo, kad visa informacija yra jo galvoje ir naudotis ja galima kol dar gyvas... Žinoma, tai nebuvo pats tinkamiausias būdas, bet galbūt taip Mokytojas norėjo save apsaugoti nuo vienatvės?...

Jis buvo karys, sužeistas, pelnęs aukštus karo apdovanojimus, bet taikiame pasaulyje kariai labai greitai užmirštami... Drąsus žmogus, likęs vienas gyvenimo mūšio lauke... Atlaikęs visas gyvenimo negandas, tarsi jų nė nebuvę... Sako, niekada nesirgęs ir nesilankęs pas gydytojus, bet neseniai pabuvojęs slaugos palatoje... Molėtai šnekėjo, kad gal jau pribaigs jį ta slauga... Bet jis išėjo, atsigavo namuose, ir dar sulaukė savo jubiliejaus. Pagal dokumentus – 90-ečio (g. 1924 m. sausio 1d.), bet senieji ažubalėnai sakė, kad jam turėtų būti 95-eri...

1974 metais jis paliko Molėtų vidurinę mokyklą, mokytojystei atidavęs beveik 30 metų. Tais pačiais metais apie Stepą Kulbį, mokytoją ir karo veteraną, tapusį pensininku, rašė Remigijus Gražys rajono laikraštyje „Pirmyn": „Karas – ne pasivaikščiojimas, - kiekvieną kartą mokiniams primindavo mokytojas. – Karas – tai kraujas, ašaros, skausmas. Ir nėra bebaimių karžygių, yra žmonės, šventai, pasiaukojamai mylintys savo Tėvynę...

Mokiniai tiki. Tiki, kad ateityje dar ne kartą susitiks su savo mokytoju."

Tik šis susitikimas jau bus prie Mokytojo kapo...

Jo urna atgulė senosiose Molėtų kapinėse, šalia tėvų.

Baigėsi Mokytojo ir Kario gyvenimo kelionė, nusinešusi laikmečio vingių ir senųjų molėtiškių gyvenimų istorijas...

Alvydo BALANDOS nuotrauka.