Žiema, truputį pasibranginus, kad būtų laukiama ir kitąmet, regis, nutarė gražiuoju išeiti. Gali būti, kad nereiks nė per Užgavėnes josios varyti... Tai juk ir gerai, nes visas dėmesys bus Kaziukams ir Kazytėms, žodžiu, pavasarinėms mugėms, nes Užgavėnės šįkart dalinsis dėmesiu su Šv. Kazimieru – Lietuvos globėju.

Pats geriausias pavasario pranašas – vieversėlis. Sako, jau sugrįžo ir pirmąją giesmelę sugiedojo. O kai kam pavyko ir sugrįžusias žąsis su gervėmis regėti...

O štai M. Ivaškevičiaus Kalėdų pasaka dar sekama. Anot „Respublikos" žurnalistės Audronės Jablonskienės (2014 m. vasario 18 d.) „ Mariaus Ivaškevičiaus pilnametražis filmas „Santa", kurį šiuo metu rodo visi Lietuvos ekranai, vadinamas komiška drama. Aš jį mieliau priskirčiau romantinės dramos ar net kalėdinės pasakos žanrui, ypač suvešėjusiam ir išpuoselėtam Holivudo. Kodėl pramintų takelių neieškantis kūrėjas pasirinko būtent jį? „ – klausė žurnalistė, o režisierius tarsi ir atsakė: „Norėjosi atšviežinti labai gražią Kalėdų Senelio idėją. Šiandien nemirtinga kalėdinė pasaka nedovanotinai sukompromituota, subanalinta. Nuplėšti tuos komercinius drabužėlius! Suteikti jai naują skambesį, įkvėpti naujos gyvybės, naujų spalvų." Tačiau žurnalas „Literatūra ir menas" (2014 m. vasario 21 d., Andriaus Potiomkino straipsnis apie kiną „Santa" – „Stebuklo nesulaukus") skelbia M. I. humoro „razinkas": „Jeigu imti liaudį, tai imti. Kadangi viešoj vietoj, tai standartiškai – per antrą galą. Ar žinojote, kad liet. Pizė rimuojasi su pranc.. Bizet? Ne infantilu? Goog for you. Gerai, kad tik vienas epizodas (bet užtenka, kad suabejotum geru autoriaus skoniu). Tačiau kiek dar juoksimės iš to, kad daugumai vakariečių Lietuva – vis dar Rusija, o lietuviai – savanaudžiai stuobriai? (Taip ir knieti per seansą leptelėti: „Iš ko, ponuliai, žvengiam?) Nejaugi Ivaškevičius tikrai tiki Leninu, kad menas, net jeigu tai kinas, turi tarnauti masėms? (Šiame klausime svarbiau priešpaskutinis žodis).

Va, kur tikri Naujieji metai!..Visada atsiranda vienas padauginęs ir teisus, it" rusiškoj drakoj"....

Tikriausiai todėl žieminę pasaką „Santa" paliksiu kitų metų šventėms...

O jums siūlau „Lietuvos žinias" (2014 m. vasario 26 d., Jūratės Mičiulienės straipsnį „Per Užgavėnes rūmuose nelikdavo karalių"), kur pateikiama žinių, kad Užgavėnes LDK valdovai ir didikai švęsdavo net tris dienas. Puotos ir karnavalai, riterių turnyrai, šokiai, burtai, linksmybės mieste... Kažką panašaus šįmet pirmąkart siūlys ir Valdovų rūmai. Gal kas išdrįs pasigaminti kaukių su didikų veidais, anot straipsnio autorės, Radvilos Juodojo, Rudojo ir kitų?.. O vietoj Lašininio su Kanapiniu teks pasimatyti su Gargantiua ir Pantagriueliu – Fransua Rablė apsirijėliais...

Keičias rūbai margo svieto...