Visokių būta tų pavasarių. Ir gegužės pirmąją sniegas blizgėjo, ir kovo aštuntąją žibutės žydėjo... Šįmet jis irgi neskuba, neprasibrauna iki mūsų, kankina liūdesiu visas gyvastis.

Galvoju, kad pasitikti pavasario išėjo ir politikė, ir prokuroras, ir poetas... Turbūt bus dar daug skubančių į pavasarį, kurių aš nė nežinosiu... O juos kažkas būtinai pasitiks... Kaip šiandien mane balkone pasitiko burkuojantis balandis, ant Siesarties kriaušiaus vaikštanti antis, K. Umbraso apipasakotais Kairionių laukais skrendanti pempė, nutūpti galėjusi tik ant asfalto, ir Dūrių paežerėje lizde kilnojantis kojas gandras...

Kai Velykų rytą pasiekė žinia, kad Marcelijų Martinaitį ištiko insultas, nežinia iš kur, bet žinojau, kad poetas nebegrįš į gyvųjų pasaulį. Gal todėl, kad didieji žmonės išeina didžiųjų virsmų metu?... Kaip vakar ir visados... Nepažinojau tiek žmogaus, kad galėčiau apraudoti, bet norėjosi akimirką pabūti tyloje. Juk epizodiškai lankiausi jo vadovaujamų „poetų – literatų" būrelyje universitete, dalyvavau filmavime „Vakar ir visados"... Jis turėjo tylos ir stebėtojo braižą. Dar sakralaus paprastumo... Jis buvo mūsų, mums ir mumyse... Ir kai šiandien į biblioteką atėjęs pensinio amžiaus vyriškis, paprašė bibliotekininkės M. Martinaičio eilėraščių, nes norįs sužinoti, koks gi jis buvo poetas, greta dar paėmė ir publicistiką, supratau, kad Marcelijus Martinaitis liko ir liks mūsų visų poetu, šaukliu į tautą. Tik kaip gyvens jo riešutmedžiai?...

Pasaulis neteko ir Margaret Thatcher – buvusios Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės, kurią pakirto insultas. Tais laikais žinojome Tečer ir Tereškovą, šitais laikais girdėjome ir matėme „Geležinę ledi" ir „Gintarinę ledi"... Privalu žinoti tuos, kurie pasisakė už Baltijos šalių nepriklausomybę. Lietuviui, pridėjusiam ranką prie širdies, vertėtų bent linktelti...

Molėtiškiai turbūt nevienareikšmiškai sutiko žinią ir apie Romualdo Prokopavičiaus mirtį. Jis vadovavo Molėtų rajono policijos komisariatui, dirbo Utenos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoju, Molėtų rajono apylinkės vyriausiuoju prokuroru, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroru. Darbo vietoje, pasijutęs blogai, mirė nuvežtas į Anykščių ligoninę. Kiek pamenu, buvo linksmas žmogus tarp kolegų ir siekiantis teisingos pozicijos tarp profesionalų, bet labiau mėgo žvejoti ir skaityti vienumoje...

Užgeso trys didelės širdys, o pasaulis tik nematomai mirktelėjo... Po mėnesio, sako, vis tiek turės žydėti obelys...