Ko nedaryti per Adventą?

Advento laikotarpiu (nuo lapkričio 30 d., Šv. Andriejaus, iki Kūčių, gruodžio 24 d.) žmonės nusiteikdavo ramiam laikotarpiui. Nesilinksmindavo, o tik žaisdavo žaidimus. Nevalia būdavo ilgai vakaroti, nes piktosios dvasios po vidurnakčio galėdavo tykoti... Todėl šis laikotarpis pilnas burtų, draudimų, tikėjimų...

Senoliai sakydavo, kad šiuo laikotarpiu negalima kirsti miško, nes tektų susidurti su Iliustracijamiško dvasia. Jei iš Advento laikotarpiu kirstų medžių statysi trobą, krosnį kūrensi – nelaimę prišauksi. O gal ir vaidentis pradės... Be to, manyta, jog iškirtus medžius šiuo laiku, ateinančią vasarą miškas blogai augsiąs, o medžiai būsią gumbuoti.

Taip pat moterys nepildavo pūkų pagalvių, nes manyta, jog varnos žąsyčius ir kitus naminius paukščius išnešiosiančios, nekirpdavo ir avių, kad kito kirpimo vilnos nebūtų kietos. Adventas – taikus metas, todėl nevalia pyktis nei su žmonėmis, nei su gyvuliais. Juk pagal senąjį lietuvių tikėjimą manyta, jog žmogaus vėlė po mirties apsigyvena gyvūnuose.

Į dangų senoliai irgi dažniau pakeldavo akis. Sakydavo, žuvies vandenyse bus daug, jei Advento laikotarpiu bus žvaigždėtas dangus. Jei šiuo laikotarpiu šalta – bus karšta vasara su trankiomis perkūnijomis. Jei saulėta – geras daržovių derlius. Jei gilu sniego – geras vasarojus. O jei gruodžio 8 d. saulėta – geras kopūstų derlius.

Adventas – laukimo metas. Kūčių, Kalėdų, Saulės grįžtuvių...

Alvydo Balandos nuotrauka