Pažintis su V. Baltrėno lyrika

 

KUR NUVES RUDENINIS AUKSAS...

 

Dar šalnų tikrų nebuvo,

Tik voratinkliai pirmi.

Lapai griuvo, griuvo, griuvo –

Neregėta griūtimi.

 

Toj griūty keistai klajojo

Trobos, obelys, arkliai...

Lapų auksu užsiklojo

Užmiršti laukų keliai.

 

Kur nuves rudenis auksas

Ir kelius, ir žmogelius?..

Lauksim, lauksim ir sulauksim –

Juk ir mums tų lobių klius.

 

BASI PER LIETŲ

 

Lyja,

Karališkai lyja.

Žolelė gležna atgijo.

 

Bėgsim

Basi pašlaitėm. –

Ten, kur perkūnas švaistės.

 

Širdis

Plačiai atversim...

Žolele, ar tu nebeverksi?

 

(Eilėraščiai iš knygos „Žara paskui paukštį").