EXEGI – PUODO ŠUKĘ...

Poetas?... Be pilietybės?

Poetas... Be ganiavos?..

Virš jo nuodėmingos galvos –

Būties nebūties platybės...

Žalumo – kiek akys aprėpia?

Garso – kiek ausys girdės?

Nebent pasigestum širdies,

Nulindusios kur į palėpę...

Ne viskas taip aišku ir gryna,

Kaip troško jis pats arba tu.

Daug mitų, piktų ar šventų,

Perkūnas į žiežirbas trina.

Kas lieka – skausmu pažymėta,

Kol dulkė prie dulkės nusės.

Nevargink bereikal ausies,

Jei kas iškapstytų... poetą.

Tai tas?.. – iš tiesų jis prikibęs,

Kur dužusių puodų gausu?

Ten daug štai tokių, be pasų.

Gal ir be derančios tapatybės...