Trečiadienis. „Literatų kavinėje" sanitarinė diena. Tiksliau – poilsio diena, nes ir UEFA čempionate vienos dienos poilsis prieš ketvirtfinalį.

Tačiau „kavinės" administratorė atėjo į darbą, nes pažadėjo sirgaliams „kultūrščikams", „atidirbinėjantiems" muzikos ritmu už padarytą žalą – nemokamą maitinimą per visą čempionatą.

Ji vilki oranžinį kostiumėlį, užsidėjusi juodą skrybėlę (panašią į Auksės Aukštikalnienės) ir užsirišusi juodą gedulo raištį ant rankos ( kaip futbolininkai, gedintys žuvusio draugo arba kaip Paulauskas per rinkimus su raudonu siūlu). Savaime suprantama – avi juodais bateliais.

Ant staliuko, prie kurio sėdi administratorė ir pora vyrukų muzikantų – juodų tulpių puokštė. Vyrukai, kaip įprasta, apsirengę sportiniais marškinėliais ir džinsais. Visi šnekučiuojasi.

- Jūs nepatikėsit, verkiau, žliumbiau tikromis ašaromis, – sako administratorė ir dabar šluostydama drėgnas akis juodais apvadėliais oranžine nosine,- juk nuo 1988-ųjų dievinu olandų futbolą. Pamenu, tuomet jie pralaimėjo tik vienerias rungtynes SSRS rinktinei. Tai žliumbiau kartu su būsimu konsulu studentų bendery...

- Tai ko ten žliumbt, kai vis tiek olandų rinktinė buvo Senojo žemyno čempionais.- sako muzikantas, gerdamas alų.

- Senstu, vyrai, tai ir žliumbiu. Anksčiau verkiau tik su Vinetu ir Čingačguku, dabar verkiu ir kai Prezidentė apdovanoja žmones už drąsą, ir džiaugsmo ašaromis verkiu...

- Girdėjau, – sako kitas, – kad džiaugsmo ašaros gydo, net jaunystę gali sugrąžinti. Žmona pas daktarą Biknerį lankosi, tai tas visokių „čiūdų" žino.

- O, jei taip būtų, tai visos moterys vaikščiotų kaip šešiolikinės... Deja, sensta ir moterys, ir vyrai...( Atsidūsta administratorė). Na, gal jau kepsniai iškepė... Einu, pasidairysiu po virtuvę, o tai, matau, praalkot... Juk vakar ir jūsų prancūzai pralošė švedams... ( Sako nueidama).

- Įdomi moteris... – mįslingai sako „žmogus orkestras", keldamas bokalą.

- Visos įdomios su praeitimi... – šypsosi kitas.

- O ką, tu nori iš ateities? Tai važiuok į Olandiją, ten, skaičiau laikraštyje, kad, uždraudus žolę rūkyti turistams, sugalvota kitas pajamų šaltinis ir traukos objektas – prostibotas. Sako, kūnas, toks kaip tikros moters, o pajėgumas... pats supranti. O pasiūla – visur: prekybos centruose, bibliotekoje, kino teatre...

Tuo metu ateina administratorė, o paskui ją atitipena ir padavėjas, nešinas kepsniais.

- Va, Vytas sako, kad žino priežastį, kodėl olandai pralaimėjo šį čempionatą... (juokiasi).

Administratorė suklūsta, bet atsako:

- Na, va, ir vyrai turi džiaugsmo ašarų. Surinkit ant servetėlių, žmonoms parnešit... (nepiktai įgelia administratorė).

- Matai, Vytas perskaitė laikrašty, kad olandai vietoj žolės surado kitą pakaitalą – dirbtines moteris, galinčias vaikščioti, kalbėti, darbus dirbti ir sekso paslaugas atlikti kol baterijos neišsieikvos...

- Supaisysi ką tie laikraščiai rašo, – nelabai patikėjusi vyrų tauškalais atsako administratorė. – Ir aš skaičiau, kad lenkai prieš futbolo čempionatą sumanė legalizuoti viešose vietose žolės rūkymą, bet patikėsiu tik tuomet, kai savo akimis pamatysiu. Juk tokia „pabažna" tauta – negi taip lengvai bus pasidavusi šėtono apžavams... Valgykit, vyrai, rytoj laukia vėl didelis darbas.

Vyrai kimba į lėkštes. Vienas užsibarsto pipiriukų, kitas – garstyčių. Kurį laiką valgo tylėdami. Vienas, norėdamas pasiimti servetėlę, užkliudo puokštę, apverčia. Puse lūpų nusikeikia. Puola sugerti servetėle vandenį, rinkti tulpes.

- Nieko tokio, nieko tokio – ramina susinepatoginusius vyrus administratorė ,- vis tiek jau rytoj būčiau jas išmetusi. Specialiai iš Olandijos atvežė man dovanų. Labai tiko prie komandos pralaimėjimo – liūdesiui išreikšti. Rytoj, vyrai, kitas etapas... ( Surenka gėles, vazą ir servetėles ir, pakvietusi patarnautoją, atiduoda). – Žinau daug molėtiškių, kuriems širdį skaudėjo, kad olandams ir šįsyk nepasisekė... Reikia Gulito, Vanbasteno, reikia... Jie ne tik gerai žaidė, bet ir spektaklį žiūrovams kurdavo... O, tada tai būdavo...( šypsosi tarsi pati sau administratorė).

- Žinot, tuomet futbolo nežiūrėjau, dar mažas buvau, – sako muzikantas, – bet šiandien negaliu pykti nei ant olandų, nei ant portugalų, nei ant ispanų... Juk ir jie turi Toresą, Ronaldą, Van der Vartą... Dėl jų verta žiūrėti futbolą. Nė nežinau už kurią komandą galėčiau atiduoti savo balsą...

- Gerai šneki, vyre, – tavo darbas bus kito profilio, – tik spėk laiku susigaudyti kokią melodiją kuriuo laiku groti, - sako administratorė, – o žinai, iš principo, toliau sirgsiu už graikus, – nukerta kaip kirviu. – Kas žino su kuo velnias eis obuoliauti... Graikijoj dabar kone politinis perversmas... Syrtakį man, vyrai, specialiai rytoj sugrosit... Eikit ilsėtis, žinoma, kaip kas suprantate poilsį... – mirkteli administratorė ir palieka vyrus užbaigti pietus su alumi...

Rytoj didysis ketvirtfinalis...