„Literatų kavinė" nuo birželio 8 d. iki liepos 1 d. pakeitė darbo laiką.

„Atsidaro" šeštą valandą vakaro ir „užsidaro" pirmą valandą nakties. Vyksta Europos futbolo čempionatas, o šios kavinės administratorė, kaip žinia, šiek tiek „pamišusi" dėl futbolo. Paskelbusi, kad bus kviečiama žiūrėti čempionato rungtynių, sukvietė visus sportuojančius menininkus, daktarus ir politikus su tam tikra sąlyga: atėjusysis prie baro turi pasakyti už kurią komandą „sirgs"...

Penktadienis. Į kavinę renkasi futbolo aistruoliai. Prie baro – dvi eilės. Kavinėje – du didžiuliai ilgi stalai su skirtingais atributais. Interjere dominuoja Lenkijos ir Ukrainos vėliavų spalvos.

Vyksta iš ankstinės rezultatų lažybos prie baro. Vakaro vedėjas, panašus į Sporto centro direktorių, paskelbia, kad kas antras alaus bokalas – nemokamas, o priedas prie jo – už pusę kainos. Vyksta didelis didelis šurmulys, kurį sunku suvaldyti.

Maždaug po lygiai pasidalina „ligonių" už ukrainiečius ir prancūzus.

Dar koks pusvalandis iki varžybų pradžios.

Du pagrimuotais paakiais vyriškiai( tegu bus jaunuoliai) stoviniuoja prie kavinės kampo ir gurkšnoja energetinius gėrimus. Prie jų prieina politikas iš sostinės, atostogaujantis Molėtuose. Užkalbina.

-Tai ką, vyrai, ruošiamės kovai? Už ką sirgsim? ... (pasisveikina, paduodami rankas)

- Mano uošvė ukrainietė, sėdi dabar namie įlindusi į televizorių, tai iš principo sirgsiu už „varliasnukius" – juokauja vienas.

- Ėė, atsargiau jūs ten su komentarais, matot, lenkai košės prisivirė tarptautiniu mastu, olandų rinktinės futbolininkus prilyginę beždžionėms... – sako politikas.

- Gal čia lenkai niekuo dėti. Gal patys ukrainiečiai paprašė lenkų padaryti rasinę provokaciją, kad olandai žaistų pas juos ir primintų „oranžinę" revoliuciją?...- sako kitas.

-Prie ko čia politika, rasizmas sporte? Kažkokie nesusipratėliai... Tokiems nieko nereikia, tik duok parėkaut, pritariat, tamsta, politike?- su ironija sako pirmasis.

- Jo, „ubagų karaliai" visur spėja pasidarbuoti...- pasako politikas, jau lįsdamas pro sausakimšas „kavinės" duris.

- Nepaklausėm už kokią komandą jis „sirguliuos"...- sako užsidegdamas cigaretę jaunuolis.

- Baik tu, tokie ateina į masinius renginius politinių taškų užsidirbti – prisidega cigaretę kitas.

Taip bestoviniuojant prieina ir vietinis kultūros ministeris. Pasisveikina.

- Kažkaip aš jūsų nemačiau? Dingę buvot? – klausia.

Tiedu susižvalgo. Ir tyliai sako, kad pas Šimėną dantis dėjosi...

- A, tai čia Jūs dabar visą čempionatą atidirbinėsit?... Tai, vyrai, patausokit jėgas ir miesto šventei, nesvarbu, kad čempionato uždarymas liepos 1d., bet ir Molėtų jubiliejaus trečia diena, a?

- Užteks macės viskam, jauni esam... Na, varom dirbėti...( Meta nuorūkas ir eina į" kavinę". Vienas išsitraukia akordeoną, kitas – „Žmogus orkestras" – apsistato mušamaisiais, gitara, smuiku, fleita, saksofonu... Ir pradeda „varyti" ukrainietiškai prancūziškus ir atvirkščiai gabalus... Kažkas paprašo marselietės. Užgroja..

Girdėdami muzikos garsus, molėtiškiai dairosi po gatves, o būrėja Nastia, prisispaudusi prie lango, išsigudrina pažiūrėti kas gi dedamasi kavinės viduje. "Vajetau, tu, mano: šitiek vyrų vienoj krūvoj judančių krutančių dar neteko matyt per visą savo amžių... – rėkia būrėja Nastia. – Gal čia koks gėjų karnavalas... – murmėdama peržegnoja „kavinę".

Tuo metu prasideda futbolo čempionatas. Ant sienos atsiranda ekranas. Susitinka Ukrainos ir Prancūzijos rinktinės.

Prie baro prisėda „atidirbinėjantys kultūrščikai". Prie jų prisijungia ir žurnalistas.

- Tai už ką čia jus taip baudžia? – smalsaudamas klausia.

- Už tai, kad per atidarymą šokom syrtakį graikų garbei, o ne lenkišką polką. Molėtai – „šlėktiškas" kraštas, tai, kai supuolė visi nuo Inturkės, Giedraičių ir Dubingių, tai „Armija Krajova" iš mūsų būt likusi, kad ne Vyto uošvė iš Ukrainos. Kai suskėlė krakoviaką su vietiniais, tai anų piktumas ir atslūgo. Bet už padarytus nuostolius, saugodami savo tautinį identitetą, grojam pertraukėlių metu visų valstybių, dalyvaujančių čempionate, melodijas.

- Tai jūs čia ką, specialiai mokėtės?

- Ar pamiršai, kad mes iš Tučinsko kapelos „Molėtai", apkeliavusios kone visas valstybes, dalyvaujančias čempionate?

-Aš ir galvoju, kur dingo „Molėtų" muzikantai ir šokėjai, kad vietoj jų „Alanta" Molėtuos koncertuoja? Tai jūs čia sugadinot reikalą?...

- Ne mes, o futbolas. Gerai, kad „Stilius" išspausdino Mikutavičiaus mintis, tai žmona dabar skaito ir verčia motinai tą tekstą. Abi džiaugiasi, kad atsirado pirmas žmogus, parašęs apie futbolą taip, kaip nori moteris... ( Geria mineralinį. Staigiai pašoksta).

- Ee, vyrai, kampinis prie ukrainiečių vartų, varau žiūrėt, o tai uošvė ir man krakoviaką užtaisys...

Keliasi ir jie. Triukšmas didžiulis su įprastaisiais „olė – olėėėė...", bet suspėja dar vienas kito pasiklausti už ką pastatę. Prasitaria, kad pasikliovę administratorės mirktelėjimu ir pastatę už prancūzus:" tik uošvei mano neprasitark", suspėja šūktelti „prasikaltėlis muzikantas" ir įsilieja į alaus gėrėjų gretas.