„Literatų kavinė" po žurnalistų konferencijos šurmulio atrodo labai tyli. Vienas kitas lankytojas neatstoja vakar dienos. Tačiau prie vieno staliuko sėdi du žmonės: vyriškis ir moteriškė, kurie primena vakar dieną. „Literatų kavinės" administratorė juos pažįsta. Prieina.

- Sveikučiai, tai sunkiai vakar diena baigėsi?

- Ilga, kaip šimtmečiai buvo... Šaras (krepšininkas Marčiulionis), aišku, nebuvo. Pakalbėjo iš didelio ekrano ant sienos, pasveikino ir tiek. Ne iki Lietuvos jam dabar su nauja žmona...

Galvą tik maudžia, gerklę irgi: rėkėm gi, būgnus daužėm... Ir Sėklą buvom pasikvietę, žinai, tų Balaišių gi turi rokiškėnai tarp giminių, o Molėtuose rokiškėnų irgi yra... Svarbiausia, kad „apdėjom" Šaro mokyklos komandą. Laimėjo „Molėtų Ežerūnas". Klausyk, atnešk kokio mineralinio, a?.. - sako JIS.

„Kavinės administratorė" pasiūlo „Vytautą" arba „Birutę".

- Nepadės nei Vytautas, nei Birutė. Va, Birutė priešais mane sėdi ( juokiasi). Atnešk to, kaip ten jį (mykia)... skamba panašiai kaip „Bondžovi"...

- Tai gal „Boržomi"? – paklausia administratorė. JIS linkteli. Administratorė nueina.

- Gaila, kad tu vakar nebuvai,- užsidegdamas cigaretę sako JIS. („kavinėje" šiaip nerūkoma, bet kai nėra žmonių, o ir saviems, administratorė leidžia psimėgauti...). - Žinai, Šaras turi tokį klipą, kur visos buvusios draugės šoka kartu, „tipo aerobika"... Atrodo klasiškai. Per pertraukėles hebra rodydavo.

- Tai čia jau jums paspoksoti... Neparodžiusi didelio susidomėjimo sako JI.

„Kavinės" administratorė atneša mineralinį. JIS padėkoja ir kalba toliau.

- Mes čia dar apie vakar kalbame. Pasakoju apie gražias Šaro moteris. Ir kaip jos tarpusavy nesusipyksta...

- O ko joms pyktis,- sako „kavinės" administratorė – juk visos aprūpintos ir laisvos. Ir aš taip galėčiau...

- Na taip, jei turėčiau tiek pinigų, tai ir aš varyčiau iki futbolo komandos. – sako JIS, vienu ypu maukdamas mineralinį.

- Tai gal krepšinio norėjai pasakyti... šypteli JI.

- Ne, futbolo, juk ir Sabo ( krepšininko Sabonio) tik vienas vaikas į tėvą, sako, krepšininku bus, o kiti gal kitas sporto šakas pasirinks...

- Aš tai dar prisimenu sovietmetį... Būdavo, suvažiuoja į bazę „Žalgiris", tai iki paryčių trali vali... Sabas, Jovaiša, Chomičius... Ryte ateini, o jie dar sėdi: kas naminio alaus, kas „Alitos", kas „Metaksos" vonelėse... Ech, būdavo laikai... romantiškai šypsosi administratorė.

- Nu jo... pavydžiai sako seilę gurkdamas JIS. – O tai kur jūs tas voneles paskui dėdavot?- šelmiškai klausia JIS.

- Kur kur? Kur katytė daro pur... Buvo ir tokių, kur susipildavo ir išsinešdavo. Gal dar ir svečią pavaišindavo... „Boržomi" dar atnešti? Ar jau valgysit? – klausia administratorė.

- Valgysiu. Vegetariškų salotų ir bananų sulčių.- ilgai tylėjusi sako JI. O tu?- klausia JO.

- Aš gal sriubos tik.. . pažiūrėsiu kaip skrandis sureguos... (Kosteli JIS)

Administratorė nueina su užsakymu į virtuvę.

Šie kalbasi toliau.

- Aš tai po vakar konferencijos supratau vieną dalyką, - sako JI (JIS suklūsta), - kad geriausieji protai, turėdami žurnalistinį išsilavinimą , nedirba to darbo, kurį į juos investavo valstybė.

- Ką: darbą ar protą investavo valstybė?- lyg tarp kitko klausia JIS, užsirūkydamas kitą cigaretę.

- Nesikabinėk prie žodžių – Nepatenkinta lieka JI.- Norėjau pasakyti, kad dabar žurnalistais dirba, kas tik parkelį nulaiko, nes nėra kam jais dirbti.

- Klysti. – prisimerkęs ir pūsdamas dūmą sako JIS. – Kas kompu moka rašyti ir šiaip, linkęs į humanitarinius mokslus...

- Aha, pasakei... - nepatenkinta sako JI. - Ar tu eitum pas daktarą, dirbantį mediko darbą? Tai va, ir sakau, kad kiekviename rajone tėra nuo trijų iki vieno žurnalisto, dirbančio pagal profesiją redakcijose, o kai kur nėra nė vieno...

- Svarbu, kad vedlys būtų profas ir nukreiptų teisinga linkme. Aišku, tu teisi, pas ne mediką, o tik dirbantį mediko darbą, nesinorėtų pakliūti... Nors, va, Giedraičiuose, pas daktarą Rimavičių, vietoj seselės dirba broliukas. Tai jis iš tiesų ir dirba mediko darbą...

Tuo metu padavėjai atneša jų pageidautus valgius.: rūgštynių sriubą ir rūgštynių salotas su pelėsiniu sūriu, greifrukto gabaliukais, alyvuogių aliejumi.

- Blyn, čia gal nuo vakar ta rūgštynių sriuba,- nepatenkintas sako JIS, - bet paragauja. – O, tinka mano skrandžiui šiandien.

- Salotos irgi geros. Reiks namie pasigaminti...- sako JI. Klausyk, o tau kokia žurnalistika labiausiai patinka? – turbūt nenorėdama keisti pokalbio temos, klausia JI.

- Kaip tai kokia? Ką turi omeny? – nesupranta klausimo kolega.

- Pavyzdžiui, yra „verkianti" žurnalistika. Anksčiau joje dirbo Galkontaitė su Knisleliu, dabar, kai atsiskyrė, tai Knispelis pasidarė tiriamosios žurnalistikos atstovu: arba „stebuklinė" žurnalistika: anksčiau jai dirbo Svirbutavičiūtė, dabar Matkevičienė (juokauju); arba politinė žurnalistika: anksčiau jai dirbo „mūsų Siauras" (Siaurusevičius) dabar į ją sugrįžo Kvietkauskas...

Prieina „Kavinės" administratorė:

- Jūs čia ką, vėl rinkimais užsiiminėjat?

- Jo, renkam geriausią respublikos žurnalistą – mirkteli JIS.

- Man tai geresnės už Mildažytę nėr: ir prie bėdos, ir prie baliaus...

Apskritai, ta jūsų žiniasklaida baigia nusipezėti, nebeliko tiriamosios žurnalistikos. Anksčiau, kol dar V.Lingys buvo gyvas, tai ir „Respublika" buvo kaip dienraštis, o kai išleido iš daboklės Achremovą, tai „Respublika" virto kultūros laikraščiu. Tas jų Kauzonas vis „auklėja": tai Stundį, tai Ivaškevičių, gerai dar, kad ten nuolatinę tribūną turi mūsų Gylys...

- O ką aš tau sakiau?- dabar mirkteli JI, - matai, kokie žmonių vertinimai...

- Ačiū, ponia. – Sako JIS, ateisim, kai skrandžiai bus pasiruošę rimtesniam maistui.

Kai administratorė nueina, keliasi ir šiedu. JIS ir sako:

- Nebeįdomi pasidarė tiriamoji žurnalistika, nes, kur benueisi, ten ką nors rasi... O jei nerasi, bus šokas tau vienam, nes niekam bus neįdomu, kodėl ten viskas tvarkoj... Ketvirtoji valdžia nebereikalinga....

Bambėdamas praleidžia į priekį kolegę, ir išeina...