Literatų kavinė Molėtuose?! Negali būti! Gali?...

Ir bet kuri kavinė: „Lelija", „Pas Hofman", „Senoji užeiga", „Gerugnė"...

Man patikdavo „Skruzdžių ragas", bet jos neliko...

Sakykime, kad tai bus jūsų ir mano vaizduotės padarinys. Svarbiausia, kad šiandien ji atsidaro . Gal Ažubaliuos, gal Kanapelkoj, gal miesto aikštėj, gal ant naujojo Siesarties tilto... Ir pirmasis, nusipelnęs būti pavaišintas raudonojo vyno taure – Remigijus Gražys.

Senstelėjęs, bet švytintis - mūsų visų mylimas ir gerbiamas poetas -Remigijus atsisėda prie jam skirto staliuko. Visi pažįsta jį ir jis visus.

Remigijau, seni, ar prisimeni tuos vakarus Verandoj, kai su Anete gėrei Kakavą? Juk buvai poetas visuomet. Ir nieks net neįtarė, kad vis dar nebuvai įrašytas į tikruosius Rašytojų sąjungos narius... O šiandien jau esi Poetas – Lietuvai, Molėtams, giminei, ir mums, plunksnamašinkompiuterbild- ukams. Už tave, šventas žmogau, ir už tuos, kurie tave padarė dar šventesniu.

Susidaužkim, čia juk aš, Dėdė Anupras iš „Šluotos"!

(Ovacijos ir plojimai )

Mielas Remigijau, mes esame Tavo sielos sesės. Juk pats sakei, kad "biblioteka tau - šventovė, kur veltui dalinama išmintis..." Esame dėkingos už lyrinę poeziją. Su meile – bibliotekininkės.

(Ovacijos, plojimai, gėlės ir bučiniai)

Remigijau, nepyk. Tiesą sakant, leidau sau pašmaikštauti, kaip ir pats kažkada mėgai, dirbdamas "Vilnies" redakcijoje. Džiaugiuosi, kad senoji ir naujoji literatų karta susivokė, susivienijo, ir Tu tapai tuo, kuo galbūt būtum norėjęs tapti prieš 40 metų.... Kadangi mūsų ir mūsų pažįstamų keliai buvo susipynę, tai leisiu sau prisiminti vieną žinutę apie „Šviesaus liūdesio blyksnius".

Lietuvių literatūros enciklopedija, išleista 2001metais, žino 3 Gražius: rokiškėną Bronių-poetą, aktorių ir režisierių, anykštėną Praną- rusų literatūros tyrinėtoją bei molėtiškį Remigijų-poetą, kuriam 2007 metai padovanojo 65-etį ir poezijos rinktinę „Šviesaus liūdesio blyksniai". Remigijaus bendramokslis ir bičiulis Laimonas Tapinas, paprašytas įvertinti- prisipažino, jog per savo gyvenimą recenzavo nemažai kino filmų, kelius teatro spektaklius, net dailės parodą, tik apie poezijos knygą niekad nedrįsęs rašyti... Gal todėl ir pradėjo nuo nevisai cenzūrinės frazės: „Eik tu pyzdon, Remigijau, kaip tu, broleli, išaugai!... Kai „Tauro" bendrabutyje klausiausi tavo skaitomų eilių, jos man be galo patiko ir atrodė nepriekaištingai tobulos. Kai šiandien paskaitinėju tavo to meto1962-64 eilėraščius, jie toli gražu nebeatrodo tokie tobuli. Taip, romantiški, taip, muzikalūs, bet tai buvo tik jauno vyruko nuotaikų, akimirkų fiksacijos (...) O pastarąją knygą jau parašė subrendęs, nemažai patyręs ir kentėjęs žmogus, išsaugojęs ir išlaikęs jaunystės poezijos muzikalumą.(...) Skaičiau tavo knygą ir vietomis juodai pavydėjau: man tokiai minčiai savo knygose išsakyti prireiktų geros pastraipos ar net puslapio, o tau dažnai pavyksta išrauti keliais žodžiais. Pvz.: „Randais išmatuoti keliai", „Jaunystė- gaidžiai, saulėtekiai raudoni." Užpavydėjau tavo sugebėjimo ir talento apie sudėtingus dalykus pasakyti paprastai, ryškiai, dar negirdėtu įvaizdžiu: „Aš kaip žemė- tiek daug čia užkasta / Aš kaip žemė- tiek daug čia gyvų."(...) Tad rašyk, broleli, neieškok argumentų ir pasiteisinimų, kad ir tas skauda, ir anas, kad pinigų nėra, kad šalia sėdėdama kartais burba žmona ( tu už jos, manau, esi saugus kaip už mūro sienos)... Esi poetas, bet dievas davė tau talentą ne tam, kad laikytum jį užspaudęs tarp kojų.

Džiaugiuosi tavimi, Remigijau, sveikinu su puikia knyga."

Šis laiškas- recenzija ir daugybė kitų spaudinių, publikacijų bei nuotraukų, R. Gražio poezijos suaugusiems ir vaikams knygų paroda buvo surengta Molėtų viešosios bibliotekos Informacinio skyriaus skaitykloje, pavadinta rinktinės vardu- „Šviesaus liūdesio blyksniai". Kitam jubiliejui biblioteka, manau, turės kur kas daugiau medžiagos iš kraštiečio, Lietuvos Rašytojų sąjungos nario, poeto ir publicisto R. Gražio gyvenimo ir kūrybos akimirkų.

Jolanta M.

( Tyla. Kavinėje užgęsta šviesos. Pamažu ant staliukų uždegamos žvakės. Ir iš tolumos artėja brolių Datenių sveikinimas – himnas: „Virš Molėtų – ežerų saulėtų, plauks daina..."

(Visi atsistoja ir padeda dainuoti...)

Staiga muziką nustelbia baikerių gausmas. Stveria Remigijų, nespėjusį išgerti dovanotos taurės, ir... išsiveža.

Niekam nė klausimo nekyla: atveš ar neatveš Remigijų, nes kavinė pateikia didelį didelį tortą su fejerverkais.