Gerų idėjų namai

Sakoma, kad gera šeimininkė ir iš kirvio gali išvirti skanią sriubą, o gera idėja gali gimti iš bet kokio mažmožio... Kiekviena kūryba, jei ji ateina iš širdies, primena apie dieviškumą...

Tačiau klasikos šiandien lieka vis mažiau ir mažiau, nes ji reikalauja didelio darbo ir kantrybės, o tai gali sukelti nuobodulį. Šiandieninis kūrėjas yra toks pat vartotojas, todėl ir jo kūryba turi būti vartotojiška arba masinė. Gebantys išplaukti iš tos masės – jau verti būti pastebėtais.
Šiandien man norisi kalbėti apie patį paprasčiausią dalyką – paprastumą... O jis, kaip ir bet kuris juvelyro deimantas ar šeimininkės kompostas, netinka būti bet kur...
Paprastumas slypi mumyse nuo gimimo, nes visi gimstame iš ten pat... Tik paskui apipilame save deimantais ir smaragdais, galvodami, kad nuo to tapsime kitokie... Pats gyvenimas yra kūryba. Kartais su eksperimentais, improvizacijomis, šou, su nuostoliais ir praradimais, bet visada su viltimi. Atimk iš žmogaus viltį – ir nebeliks nei gyvenimo, nei kūrybos...
Kai žiūriu į Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų auklėtinių darbelius, kuriuos jie kūrė su auklėtoja Vanda Šimkute, matau viltį. Jie patys mažiausieji, aštuonių vaikų grupė, iš kurių tik pusė dar geba padaryti panašiai, kaip sako ar rodo auklėtoja, bet jie yra vilties vyksme. Ir tik nuo jų pačių, didžiąja dalimi, priklausys tai, kiek jų gyvenime bus kūrybos...
Jie, lyg tos gerosios ir išmaniosios virėjos, moka pagaminti „sriubos reginį" iš nieko...
Žiūrėk, paima vermišelį, vieną, kitą... Sulipdo lipalu ar karštais klijais, nudažo bronziniais dažais – ir jis pavirsta angelu. Tokių angelų jų darbuose pilna. Vieni iš servetėlių, kiti iš modelino, o ant paprastučių lauko akmenėlių dekupažo pagalba irgi atsiradę angelų veideliai... Daug darbelių iš popieriaus. „Įdarbinti" ir ledų pagaliukai ir seni šaukštai, ir šepetėliai... Šiek tiek išmonės, vienas kitas brūkštelėjimas – ir jie pavirsta mielais nykštukais, sniego seniais ar Kalėdų seneliukais. O pats mieliausias, matyt, kūrybos procesas buvo adventinis kalendorius. Jis ir originalus, ir paprastas. Ant drabužių pakabos „kabo" Kalėdų senis ir ant virvučių laiko po tikrą saldainį. Kiek dienų trunka adventas, tiek ir saldainių kabo. Žvakelės iš popieriaus, žvaigždės, nykštukai, kankorėžiai, eglutės iš saldainių - visa tai galėtų tikti ne tik Kalėdų stalo papuošimui, bet ir dovanėlėms...
Dovanokime vieni kitiems viltį! Tebūna jų ir mūsų namai – gerų idėjų namais...