Vaikystės kepurė
Vasara įsibėgėja visu greitumu... Jei ne atostogos, tai, matyt, savaitgaliai daugelį lietuvių pavilioja į užmiestį, į akiai ir širdžiai pamėgtą gamtos kampelį, kur gali pabūti vakaro ir ryto tyloje, paskaityti laikraštį, o paskui prisiminti vaikystę, kai tėvas išlanksto kepurę iš seno laikraščio, kad saulė mažiau pleškintų į galvą...
Žoliavimo metas tarsi ir baigėsi, bet gi nieks netrukdo atsikelti iš lovos, praverti duris, ir nuo kiemo nusiskinti vis skirtingų žolelių rytinei, pietinei ir vakarinei arbatai. Arba prisiskinti saują žemuogių, braškių, aviečių, serbentų... Sušlamšti žalias, trintas su cukrumi, o gal išsivirti kompoto, pasidaryti desertą prie blynų, ar užsitepti ant paprasčiausio batono... O gal kiemas netyčia pradžiugins, po kojomis leisdamas pasipainioti kazlėką, umėdę, voveraitę?...
Gerai, jei pavėsinėje vakar palikote laikraštinę kepurę, tai ryte ir vakare ji galėtų pabūti už laikinąją kraitelę, kol parsinešite kiemo dovanas į virtuvę.
Pamiršote, kaip pasidaryti laikraštinę kepurę? Nusipirkite žurnalą nagingiems „Pasidarysiu pats" (birželio mėn.), ir prisiminsite kiekvieną lankstymo liniją. O man visai patiktų taip „ įpakuota" ir lauko ar darželio gėlių puokštė, primindama romantišką vasaros laukų žydėjimą... (Beje, laikraštį visada galima pakeisti spalvingu popieriumi).