„Idėjų mugei" – jau daugiau, nei dešimtmetis. O prasidėjo viskas nuo laisvalaikio gamtoje...

Vieną vasaros popietę, po šilto lietaus, ėjome pasivaikščioti. Mano mergaitės sustojo prie balutės, kurioje murkdėsi sliekas. Jis buvo toks mažas ir toks didelis, palyginus su balute, kad mes išvydome nuostabų reginį. Jis rodė mums raides ir skaičius. Parėjome namo ir mums gimė idėja...

Nuo 2001 m. „Idėjų mugė" buvo įsikūrusi žurnale „Šeima" . Kur kas vėliau tarp geriausiųjų knygų vaikams pasirodžius klaipėdiškio R. Černiausko knygai „Sliekas" - mes jau buvome labai paaugę ir „turėjome" nuosavą „Vikšrelių teatrą", nesunkiai galėjome imtis R. Černiausko „Slieko" improvizacijų. Ką vėliau ir padariau mažiesiems bibliotekos lankytojams.

Kaip pasidaryti slieką?

I užduotis: suvalgyti kuo daugiau ledų ( tuo metu mes ypač mėgome UAB „Kraitenės" iš Marijampolės ledus) „Plytų pilis", „Piratų pilis" arba mango, vyšnių šerbeto MIO ledų. Jei ledams nenorite išlaidauti – tiks ir grietinė, jogurtai indeliuose pagal jūsų skonį.

II užduotis: išplauti ir išdžiovinti šių produktų indelius ir dangtelius.

III užduotis: įsigyti stiprų siūlą ( geriausia šilkinį ar kaproninį iš žvejų parduotuvės arba lininį).

IV užduotis: įsigyti ylą, kuria reiks perdurti indelio apačią ir viršų, t.y. uždengtą dangtelį. Durti reiks per patį vidurį tiek indelio viršuje, tiek apačioje, kad galėtumėte perverti siūlą. Neturint ylos – tiks ir kamščiatraukis vynui.

V užduotis: kai skylutės pradurtos mažiausiai dvylikoje indelių ( kuo daugiau indelių tuo geriau), juos reikia suporuoti , t.y. du indelius suglausti apačiomis ir pro skylutes įverti siūlą.

VI užduotis: imti tuščią kiaušinių dėklą ir sukarpyti įvairiais dydžiais ( kuo mažesni gabaliukai tuo geriau). „Karpinius" pilti į tuodu indelius ir, įvėrus siūlą per dangteliuose padarytas skylutes, uždengti. (Vienam indeliui užtenka šoninės kiaušinio dėklo pusės.)

VII užduotis: taip paruoštą „ledų porą" arba „narelį" reiktų aprengti. Aprangą galima pasiūti iš įvairių medžiagos skiaučių arba tik apklijuoti patinkančiu audeklu. (Mes darėme kiek kitaip: ėmėme jau sudėvėtas vaikiškas pėdkelnes pastelinių spalvų, nukirpome pėdutes ir gavome „maišelį", o kartais net kelis.

VIII užduotis: rasti adatą ir siūlą, pritaikytą prie pėdkelnių spalvos, kad galėtume suraukti šoninę puselę. Tai padarius, įtempti pėdkelnių „maišelį" ir taip pat suraukti kitą puselę.

IX užduotis: viską pakartoti su kita „ledų pora" ir t.t., kol turėsite indelių. Jei paimsite ilgesnį siūlą, darbą galėsite tęsti bet kada.

X užduotis: ypač mėgsta vaikai. Reikia arba akvarelės, arba guašo, vandens ir šepetėlių. Net spontaniškai parinktos spalvos , brūkšniai ar taškučiai tūps ir prisiderins ant pėdkelnių raukinio...

XI užduotis: Dažams nudžiuvus belieka prisiminti kurioje pusėje bus galva. Tam tikslui galima panaudoti pėdkelnių pėdutes, kurias nukirpome anksčiau. Iš jų padaryti akių formos iškilimus, burną ir juos prisiūti. Jei reikia – paryškinti dažais ( nors čia puikiausiai tiks ir aplikacija).

Štai jums ir SLIEKAS. Tuo pačiu principu kūrėme visą „Vikšrelių" teatrą.

XII užduotis: Nebijokite, jei liko daug siūlo. (Nėra padėčių be išeičių...) Iš abiejų pusių padarykite kilpeles ir galėsite žaislą -„ artistą" pakabinti. Jei šeimoje yra du vaikai, laikydami už abiejų pusių jie galės žaislą valdyti. Pamatysite, kad jis važiuoja, o tai, kas yra viduje – maloniai čeža. Be to, sliekas toks paslankus, kad su juo galima padaryti raides, skaičius, formas.

Skanių ledų, malonių kūrybos akimirkų ir buvimo kartu...

Jolanta Matkevičienė

Alvydo Balandos nuotrauka