Pavasario atspindys: virusas plečiasi, ką skaitysime baigiantis rudeniui

iliustracijaVasara pralėkė taip greit, kaip pralekia nuotykių romanas jį skaitant. Tačiau molėtiškiai, užsisėdėję per karantiną, vieni, būdami labai atsargūs, kiti – nelabai ir besisaugantys, matyt, pakeitė savo skaitymo įpročius. Jei iki šiol buvo pamėgti detektyvai, tai vasaros laikotarpiu jų beveik neliko, o jei ir liko, tai tik lengvas gero detektyvo kvapas. Pažiūrėjus, ką skaitė molėtiškiai, susidarė įspūdis, kad naujų detektyvų arba niekas neberašo, arba jų dar nespėjo išversti į lietuvių kalbą, o molėtiškiai tapo bestselerių ėdikais apie gyvenimą. Pirmasis skaitomiausių knygų dešimtukas leidžia manyti, kad mūsų skaitytojų skonis bando susitapatinti su kitų šalių skaitytojų pomėgiais. Mat, knygas jie renkasi pačias naujausias, o ir autorius turi būti plačiai žinomas žmogus. Įdomu tai, kad į pirmąjį dešimtuką pateko vien moterų sukurti kūriniai, išleisti pačiose populiariausiose mūsų leidyklose: „Tyto alba", „Alma littera", „Baltos lankos", Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Kiek netikėta, kad dešimtuką užbaigia „sena" - 2008 metais „Vagos" leidyklos išleista italų rašytojos Gabriielos Magrini knyga „Tarsi deimantas", pasakojanti apie moterį, iš pažiūros kietą, it deimantas, o viduje pažeidžiamą, bet išlikusią orios laikysenos.
Dar metų pradžioje pirmavusi latvių autorės Dainos Avuotinios knyga „Anyta" – apie gimtuosius namus, meilę ir gerumą – tai Latvijos istorija, o pats romanas – kasdieniškas, arba kaip šiandien sakome – gyvenimiškas. kurią išgyveno ir užrašė moteris. Čia viskas paremta ne greitai besikeičiančiu veiksmu, o nepastebima kasdienybe, kurioje reikia gyventi ir išgyventi, nepaisant politinės, karinės situacijos... Deja, pripratę prie lėtesnio gyvenimo tempo, molėtiškiai šį romaną iš pirmųjų gretų nustūmė į devintąją vietą. Aštuntoje vietoje atsidūrė anglų rašytojos Santos Montefliore romanas „Dvasių medis", pilnas paslapčių ir meilės, o labai mėgtos amerikiečių rašytojos Dianos Chamberlain romanas „Apsimesk, kad šoki" nukrito į šeštąją vietą. Populiariausias moteriškasis penketukas lyg moteriškos plaštakos pirštai, rodo kūrybos lygiavertiškumą. Didysis pirštas – ir trečioji vieta Kristinos Sabaliauskaitės romanui „Petro imperatorė" „Vos penkerių likusi našlaite, jaunystėje patyrusi tarnaitės, skalbėjos, karo belaisvės, sekso vergės dalią. Tapusi lietuvių kilmės favorito Aleksandro Menšikovo slapta mylimąja, vėliau – jo geriausio bičiulio Petro I meiluže bei žmona. Tarp dviejų lietuvių ir Rusijos caro nuo pat pradžių pulsuoja įtampos kupinas meilės ir draugystės trikampis, kuris kelia nuolatinę dvejonę: kas kuo manipuliuoja, kas yra auka, kas – suvedžiotojas, o kas sąvadautojas. Ir klausimą: kokią dalią lemia galia, kas tai – pasaka ar tragedija?" – klausimas, vertas kiekvieno skaitytojo atsakymo.
Ant mažylio pirštelio – penktoje vietoje laikosi britų rašytojos Katerinos Veb romanas, pasakojantis apie dviejų seserų gyvenimą ir atskleistą šeimos paslaptį, o bevardžiui atitenka debiutinis Mary Lynn Bracht romanas „Baltoji chrizantema– apie stiprias moteris, nugalėjusias prievartą. Skaitant šią knygą susipažįstama su Korėjos istorija, gamta, kultūra. Smilius rodo į Heteros Moris iš Naujosios Zelandijos, kino scenarijų kūrėjos ir rašytojos antrąją knygą, bestselerio „Aušvico tatuiruotojas" tęsinį „Cilkos kelias", paremtą tikra istorija. Na, o nykštį keliame Airijos rašytojai Liusindai Rail ir jos romanui „Mergina iš Italijos". Šis romanas apie muziką ir meilę. „skambantis kaip aistringa operos arija. Tai istorija apie kuklią mergaitę iš Neapolio, dėl savo talento patyrusią išdavystę, aistrą ir šlovę."
Įdomu tai, kad šios autorės šiųmetė knyga „Drugelių kambarys" – taip pat pamėgta molėtiškių, ir patenkanti į septintąją vietą dešimtuke, įkvepiantis romanas apie šeimą...
Kitaip tariant, gyvenimiškuose romanuose apstu meilės nuotykių, bet, kaip sako bibliotekininkės, tie romanai nėra nei lėkšti, nei lengvi...
Vasara baigėsi, virusas plečiasi. Ką skaitysime baigiantis rudeniui... Gal Tom Shroder „Amžinos sielos"?...

Nauja skaitymo, ar paprasčiausio pasisėdėjimo erdvė, kur galima pasikeisti perskaitytomis (o gal per ilgai užsibuvusiomis jūsų namų lentynose) knygomis, skaitytojų lauks visada. Ją visiems knygų mylėtojams ir bibliotekos bičiuliams padėjo „surasti" ir įrengti architektūrologė, Architektūros kokybės vystymo asociacijos vadovė Aida Štelbienė, VU Filosofijos fakulteto mokslininkė, miesto sociologė Dalia Čiupalaitė-Višnevska, architektas, VDA Architektūros ir Interjero dizaino katedros vedėjas doc. dr. Rokas Kilčiauskas, profesionalūs architektai Austė Kuliešiūtė- Šemetė, Miglė Mainytė, Karolina Jašinskaitė, Audrius Dimavičius, Ginas Štelbys bei VDA studentai ir Audra Girijotė. Visi šie asmenys su molėtiškių – bibliotekos skaitytojų, lankytojų ir darbuotojų pagalba, buvo įkūrę Architektūros laboratoriją (ARCHLAB) „Meninės bibliotekos transformacijos", tiksliau sakant, vykdė Lietuvos kultūros tarybos finansuotą Architektūros kokybės vystymo asociacijos ir Molėtų viešosios bibliotekos projektą, išsitęsusį iki šiol.